Graikų ortodoksų Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I pareiškė, kad buvo patvirtinta tezė, jog 1054 metais – oficialiai atsiskyrus Ortodoksų Bažnyčiai nuo Katalikų Bažnyčios – tarp Romos ir Konstantinopolio neįvyko schizma.
Veikiau tai buvo įtampos, kurios laikui bėgant stiprėjo. Tačiau, pasak Baltramiejaus, jos „nėra neįveikiamos“.
Pasaulinės ortodoksijos vadovas tai patvirtino trečiadienį per audienciją grupei Stambule, kuri dalyvavo Vokietijos Šventosios Žemės asociacijos piligriminėje kelionėje. Grupėje buvo ir Melkitų graikų katalikų Antiochijos ir viso Rytų, Aleksandrijos bei Jeruzalės patriarchas Grigalius III Lahamas. Piligriminės kelionės proga buvo 1700-osios Nikėjos susirinkimo metinės, kurios minėjo 325 m. įvykius.
„Žinoma, per tūkstantį metų susikaupė problemų. Bet mes esame pilni vilties, kad jos bus išspręstos per kelis metus“, – sakė patriarchas. Viskas yra „Dievo rankose“. Jis jau paruošė „tikrąją ateitį mūsų bažnyčioms“, tęsė patriarchas.
Kas buvo pirmasis Nikėjos ekumeninis susirinkimas?
Nikėjos susirinkimas 325 metais žymi posūkio tašką krikščionybės istorijoje. Imperatorius Konstantinas I jį sušaukė siekdamas išspręsti arijonų ginčą, kuris kėlė klausimų dėl Jėzaus Kristaus prigimties. Pagrindinis rezultatas buvo Nikėjos tikėjimo išpažinimas, kuris paskelbė Kristaus tapatumą su Dievu („homoousios“).
Be teologinių klausimų, susirinkimas taip pat reglamentavo bažnyčios hierarchijas ir Velykų datą. Katalikų Bažnyčiai Nikėja padėjo dogmatinį Trejybės mokymo pagrindą ir suformavo susirinkimų tradiciją.
