Jei norime tikėtis ateities, turime suprasti, kad kūrinijos apsauga yra ne kliūtis ekonominiam vystymuisi, bet tikros pažangos priemonė. Tai pabrėžė Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I savo ganytojiškame laiške, paskelbtame rugsėjo mėnesį krikščionių ekumeniškai minimo „Kūrinijos laiko“ proga.
Klimato kaitos katastrofą sukėlė žmonių neatsakingumas ir į aklavietę vedantis ekonominis modelis. Pasak patriarcho, žmonija elgiasi „kaip išprotėjusi“. Ji vis dar nepasimokė iš klimato kaitos pamokų ir toliau puoselėja iliuzijas, kad gamta gali apsisaugoti nuo žmogaus veiklos daromos žalos ir pati savaime pašalinti visas pasekmes.
Patriarchas mini pastaruoju metu padažnėjusius katastrofiškus gaisrus, karščio bangas, potvynius, mažėjančią biologinę įvairovę, atmosferos ir vandenynų taršą, miškų kirtimą ir socialines ekologinės krizės pasekmes, ypač masinę migraciją dėl ekologinių priežasčių.
Savo laiške šiomis savaitėmis minimo „Kūrinijos laiko“ proga patriarchas Baltramiejus taip pat mini karo Ukrainoje poveikį gamtai.
Karas yra didžiulė tragedija visų pirma dėl to, kad žūsta žmonės. Tačiau reikia atsiminti ir karo Ukrainoje destruktyvų poveikį gamtai: ne tik teršiama aplinka pačiose karo veiksmų zonos, bet valstybės taip pat yra priverstos grįžti prie aplinkai žalingų energijos gamybos būdų. O tai reiškia, kad gali nueiti niekais visi tarptautinės bendruomenės įsipareigojimai, dėl kurių pastaruoju metu buvo taip labai stengtasi.