Kolumbijos Manizaleso arkivyskupas José Miguelis Gómezas Rodríguezas (Chosė Migelis Gomesas Rodrigesas) pasidalijo savo patirtimi šį mėnesį Vatikane vykstančiame Sinode, komentuodamas tai, ką šis susirinkimas galiausiai gali duoti Katalikų Bažnyčiai. Jis pabrėžė, kad sinodas „negali išimti puslapių iš Biblijos”, rašo CNA.
Sinodiškumo sinodas buvo paskelbtas 2021 m. spalį, jo tema – „Dėl sinodinės Bažnyčios: bendrystė, dalyvavimas ir misija”. Šių metų spalį Romoje vyksiančioje sesijoje dalyvauja 364 asmenys, įskaitant vyskupus, vienuolius, kunigus, diakonus ir pasauliečius. Pirmą kartą balsavimo teisę turės ne tik vyskupai, tarp jų 54 moterys.
Interviu ACI Prensa Manizaleso arkivyskupas atsakė į klausimą, ar sinodas galėtų pritarti homoseksualių porų palaiminimui ir moterų įšventinimui: „Ne, bet Bažnyčia jau žino šį atsakymą”.
„Prieš sinodą, likus kelioms dienoms, buvo paskelbti popiežiaus atsakymai į kai kuriuos klausimus ar abejones, kurias iškėlė kai kurie kardinolai, ir tokių klausimų taip pat yra, tokiu būdu popiežius nori, kad mes su didele pagarba ir dideliu subtilumu spręstume klausimus, kuriuos žmonės turi širdyje, ir kad į juos atsakytume taip pagarbiai, kad niekas nebūtų įžeistas, kad visiems būtų aišku, kodėl taip yra”, – aiškino Kolumbijos arkivyskupas.
Kolumbijos prelatas pabrėžė, kad „sinodas negali išimti puslapių iš Biblijos, jis neturi tokios galios, o popiežius to nė iš tolo nesiekia”.
„Prieš Šventąjį Tėvą skleidžiama bloga žinia, kuri nėra sąžininga ir kurios tikslas yra tas pats, ką bandoma daryti pasaulyje, t. y. klasių kova. Jie nori mus, katalikus, atskirti nuo popiežiaus, o popiežių – nuo katalikų”, – perspėjo jis.
Kalbėdamas apie sinode aptartas temas, arkivyskupas pažymėjo, kad daugelis jų „kyla iš troškimo, kad Bažnyčia šiek tiek labiau pabustų, kad katalikai atrastų ne tik Evangelijos, bet ir dalyvavimo Bažnyčioje grožį”.
Todėl, tęsė jis, „trys didieji klausimų blokai vadinasi bendrystė, dalyvavimas ir misija, tačiau yra ir kitų klausimų, kuriuos, tiesą sakant, man atrodo, popiežius nori, kad mes turėtume prieš akis, ir jie yra tie, kurie kartais kyla iš tam tikrų grupių, nušviečiamų taip, kaip jos nenorėtų, bet tuo pat metu jos pačios yra atsakingos už tai, kad atkreipia dėmesį į save, norėdamos save pateisinti dėl vieno ar kito dalyko.”
„Šiuos klausimus sinodas, žinoma, sprendžia pagarbiai, labai oriai ir su meile”, – pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie savo asmeninę patirtį sinode, arkivyskupas sakė, kad pirmas dalykas, kurį jis patyrė, yra „susižavėjimas tuo, kas visada matoma sinoduose. Tai, ačiū Dievui, antrasis, kuriame galiu dalyvauti. Pirmasis buvo skirtas Dievo Žodžiui. Prisimenu, kad ir tuomet mane labiausiai nustebino Bažnyčios visuotinumas, matant vyskupus iš viso pasaulio.”
Antras aspektas, kurį jis pastebėjo, yra tai, kad „Šventoji Dvasia tikrai veikia. Neįtikėtina, kad sutariama dėl kai kurių dalykų, dėl kurių nebūtume galėję susitarti iš savo kilmės šalių, turint omenyje, kad daugelis iš mūsų net nepažinojo vieni kitų. Ir labai gerai sutariame dėl akcentų, dėl to, ko primygtinai reikalauti, dėl pasiūlymų. Paaiškėjo labai įdomių dalykų.”
Paklaustas, ko Bažnyčia gali tikėtis iš Sinodo apie sinodiškumą, Gomezas atsakė: „Manau, kad iš sinodo galime tikėtis to, kad jis mus visus privers dirbti ties ta pačia užduotimi.”
„Jau daugelį metų matome didžiulį kiekį katalikų, kurie, atrodo, nesidomi pačiu Bažnyčios gyvenimu, ilgą laiką galvoja, kad Bažnyčią turi kurti kunigai.” Ir kunigai turi tai spręsti, tęsė arkivyskupas.
Galiausiai Kolumbijos prelatas pastebėjo, kad „atėjo laikas, kai visi turime savęs paklausti: „Ką turiu daryti aš?”, ir manau, kad tai yra sinodiškumas”.
Gomezas gimė 1961 m. balandžio 24 d. Į kunigus įšventintas 1987 m. vasario 2 d.
Jis buvo Kolumbijos vyskupų nuolatinio sekretoriato katechezės ir biblinės pastoracijos departamento direktorius bei Šventojo Rašto profesorius Bogotos Šv. Juozapo didžiojoje kunigų seminarijoje.
2004 m. lapkritį buvo paskirtas Libano-Hondos vyskupu, o 2005 m. vasario 5 d. konsekruotas vyskupu. 2015 m. vasarį buvo paskirtas Fakatativos vyskupu, kur tarnavo iki 2021 m. balandžio, kai buvo paskirtas Manizaleso arkivyskupu į dabartines pareigas.
