Kunigo Ernesto María Caro (Ernesto Marijos Karo) emocionali reakcija per šv. Mišių konsekraciją buvo užfiksuota vaizdo įrašu vienoje Meksikos parapijoje ir vėliau plačiai paplito. Ši scena sukėlė daugybę spekuliacijų socialinių tinklų komentaruose; daugybė žmonių norėjo sužinoti, kaip interpretuoti minėtas kunigo ašaras.
Lapkričio 4 d. „Aleteia” pasikalbėjo su kunigu per zumą. Šiandien tėvas Ernesto dirba parapijos vikaru Nuestra Señora de los Ángeles parapijoje Monterėjaus arkivyskupijoje, Nuevo Leone.
Kad suteiktų kontekstą, tėvas Ernesto pradėjo pasakoti apie savo pamaldumą Švenčiausiajam Sakramentui. Iš tiesų dar būdamas vaikas jis patyrė antgamtinę Eucharistijos patirtį.
Jis dalyvavo nacionalinėje skautų stovykloje Meksikoje, kai staiga per šv. Mišias konsekracijos metu išvydo „labai stiprią šviesą, sklindančią iš kunigo pakeltos ostijos”. Šis epizodas jį giliai paženklino. Taip stipriai, kad jis jį prisimena labai aiškiai, o balsas trūkčioja viską prisiminus iš naujo. Kunigas Ernestas pripažįsta, kad nuo to laiko jį sieja ypatingas ryšys su Kristumi Eucharistijoje.
Žinojimas, kad kaip įšventintas kunigas jis yra alter Christus, „kitas Kristus”, jį įkvepia ir kartu verčia suvokti, kokia didelė atsakomybė iš to kyla.
Tėvas Ernestas yra vyskupijos kunigas. Jis yra baigęs dvasingumo studijas ir apsigynęs mariologijos daktaro laipsnį, taip pat yra Monterėjaus bažnytinio tribunolo narys, to paties miesto arkivyskupijos kunigų seminarijos profesorius, kelių iniciatyvų, tarp jų katalikiškos gimnazijos („Arxé”), katalikiško porų formavimo judėjimo („Vivir en Cristo”) ir evangelizacijos internete organizacijos („Evangelización Activa”) įkūrėjas ir dvasinis vadovas. Jis taip pat yra vienas iš vyskupijos egzorcistų.
Prieš dvejus metus, po 18 metų tarnystės, jis paliko Šventojo Kryžiaus parapiją Monterėjuje (Meksika), savo šventimų 30-mečio metais. Šioje parapijoje jis buvo atsakingas už 64 grupes. Turėdamas tokį didelį darbo krūvį, vieną dieną jis susirgo.
Kadangi tai atsitiko pandemijos įkarštyje, jis manė, kad tai COVID, bet gydytojai iškart atmetė tokią diagnozę. Tėvui Ernestui pasireiškė perdegimo simptomai. Jis daug metų dirbo per daug sunkiai.
„Viešpats naudojasi tokiais dalykais, kad prabiltų į širdį”, – įsitikinęs tėvas Ernesto. Jis pripažįsta, kad buvo užsibuvęs savo darbe ir jo galvoje aidėjo Viešpaties žodžiai: „Tu manęs nebemyli kaip anksčiau” (žr. Apr 2, 4).
Tuomet arkivyskupas paskyrė jį į naują parapiją. Kunigas pajuto, kad Viešpats prašo jo viską palikti.
Tai mus atveda prie plačiai paplitusio vaizdo įrašo. Kunigas Ernesto paaiškina, kad nors pastarosiomis savaitėmis jis tapo populiaresnis, tačiau visko pradžia siekia 2020 m. rugsėjo 8 d.
Įraše matyti, kaip t. Ernesto švenčia šv. Mišias tą dieną, kai atsisveikino su savo parapijiečiais per Mišias Šventojo Kryžiaus parapijoje.
Jam tariant konsekracijos žodžius ir žvelgiant į ostiją balsas trūkinėja, o jį užplūsta emocijos, tuomet jis pratrūksta ašaromis. Tai trunka ilgiau nei minutę. Paskui, pakėlęs taurę, kunigas toliau verkia.
Po to, kai šis vaizdo įrašas tapo visuotinai prieinamas, daugelis žmonių spėliojo, dėl kokios priežasties buvo kunigo ašaros. Kunigas sako: „Tą akimirką mane apėmė labai gilus liūdesys. Kaip Viešpats per Paskutinę vakarienę atsisveikino su apaštalais, savo draugais, taip ir aš tą akimirką atsisveikinau su savo draugais (parapijiečiais) ir atsidaviau Jo valiai.
Visą laiką verkdamas bendravau su Viešpačiu ir tam tikra prasme išgyvenau tuos pačius Kristaus jausmus prieš savo kančią”.
