Akivaizdi dešiniųjų aljanso pergalė Italijos parlamento rinkimuose, Giorgia Meloni (Džordža Meloni) partijos „Italijos broliai” (FdI) pergalė, sukėlė sisteminės Europos žiniasklaidos įniršį.
Italijos rinkimų rezultatai buvo pagrindinė tema daugelyje žemyno laikraščių. Kairieji kartais kėlė isteriją, o dešinieji, kurių Vakarų Europoje įtaka žiniasklaidai menkesnė, džiaugėsi.
Prancūzijoje, kaimyninėje šalyje, kur pagrindinė žiniasklaida ypač nerimauja dėl Marine Le Pen draugų, taip pat Vengrijos Viktoro Orbano ir Lenkijos PiS pergalės, kitą dieną po Giorgia Meloni pergalės labiausiai isterikavo kairysis dienraštis „Libération”.
Kaip ir daugelis kairiųjų žiniasklaidos priemonių Europoje, „Libération” Giorgią Meloni vadina „postfašiste”, nes jos politinė veikla prasidėjo nuo MSI – Italijos socialinio judėjimo, kurį po karo (1946 m.) sukūrė buvę fašistai. Jo tikslas buvo suburti po savo vėliava darbininkus, o kai 1992 m., būdama 15 metų, M. Meloni įsitraukė į politiką, jis jau nebebuvo fašistinis, o labiau platus nacionalinis konservatyvus politinis judėjimas su daugybe skirtingų tendencijų.
1994 m. MSI atstovai buvo Silvio Berlusconi vyriausybės ministrai, o pati Meloni 2008-2011 m. buvo jaunimo reikalų ministrė ketvirtojoje S. Berlusconi vyriausybėje. Nuo 2020 m. ji pirmininkauja Europos konservatorių ir reformistų frakcijai (kuriai priklauso Lenkijos PiS ir Ispanijos liberalkonservatyvioji partija „Vox”).
1977 m. gimusi Giorgia Meloni neturi jokių sąsajų su fašizmu ir niekada nesitapatino su šia ideologija, kai Italijos kairiųjų partija Partito Democratico (PD) savo gretose turi daug buvusių komunistų partijos narių.
Nepaisant to, kad Meloni neturi jokių sąsajų su fašizmu, tai nesutrukdė „Libération” paskelbti antraštę: „Italijoje: su Giorgia Meloni valdžioje – postfašizmas”. Šia antrašte išspausdintas straipsnis baigiasi sakiniu: „Opozicija savo ruožtu baiminasi, kad Giorgia Meloni nuves šalį neliberalios demokratijos keliu, sekdama Jaroslawo Kaczynskio Lenkijos ar Viktoro Orbano Vengrijos pavyzdžiu.”
Giorgia Meloni neturi jokių sąsajų su fašizmu ir niekada nesitapatino su šia ideologija, kai Italijos kairiųjų partija Partito Democratico (PD) savo gretose turi daug buvusių komunistų partijos narių.
Tą pačią dieną „Libération” išspausdintas interviu pavadinimu: „Visuotiniai rinkimai: Italija taip ir nesusitaikė su savo fašistine praeitimi”.
Šio dienraščio pagrindinis korespondentas rašo, kad: „Pirmą kartą vienai iš Europos Sąjungos šalių steigėjų vadovaus kraštutiniai dešinieji. Ir tai ne bet kokia šalis, o viena iš „didžiojo trejeto”: Italija. Politinis šokas didžiulis, nes Europos Sąjunga buvo pradėta kurti po pasaulinio karo, už kurį buvo atsakingi Vokietijos ir Italijos fašistai, siekiant įtvirtinti demokratiją ir padaryti galą nacionalizmui bei jo sukeltiems konfliktams. Todėl tikėtinas Giorgia Meloni (FDI) pirmininkės, prisiekusios postfašistės, paskyrimas pakerta Europos Sąjungos raison d’être.“
Nenuostabu, kad Žano Kvatremero (Jean Quatremer) pranešimo pavadinime taip pat minimas fašizmas: „Postfašistinė Italija – grėsmė Europos vertybėms”.
Tuo tarpu kairiojo „Le Monde” pirmadienio rytą pagrindinė antraštė buvo tokia: „Rinkimai Italijoje: kas yra Giorgia Meloni, jauna postfašistinės partijos lyderė prie valdžios durų?”.
„Le Figaro” korespondento Romoje paskelbtame straipsnyje, kurio antraštė „Giorgia Meloni, stiprios valios moteris, kurią plačiai remia Italijoje” gali leisti manyti, kad Meloni ir jos partija, kurią laikraštis pavadino ne „postfašistine”, o „nacionalkonservatyvia”, gali būti parodyta pozityvesnėje šviesoje. Tačiau toliau pateikiama ištrauka rodo, kad tai toli gražu neatitinka tikrovės:
„Jos pastangos įtikinti žmones, kad FDI yra konservatyvi partija, kaip ir bet kuri kita, negali paslėpti fakto, kad jai vadovauja Italijos socialinio judėjimo (MSI) veteranai, kurio raison d’être, kai jis buvo sukurtas 1946 m. ant fašizmo griuvėsių, nerimą kelia ir jos ankstesni kaltinimai „masinei imigracijai”, „lyčių ideologijai”, „Briuselio biurokratams” ar „didiesiems tarptautiniams finansams”.
Pirmadienio rytą Ispanijos dienraščio „El País” interneto svetainės pagrindinė antraštė buvo tokia: „Kraštutiniai dešinieji pirmą kartą laimėjo rinkimus Italijoje”.
„Konservatorių, postfašistų ir populistų koalicija, vadovaujama Giorgia Meloni, laimi 44 proc. balsų tiek Deputatų rūmuose, tiek Senate, suskaičiavus 97 proc. balsų”, – rašoma „El País” straipsnyje.
„Sekmadienį Italiją sukrėtė politinis žemės drebėjimas, turintis kraštutinių dešiniųjų sustiprėjimo Europoje kvapą”, – rašo „El País”, pažymėdamas, kad: „Italai ryžtingai balsavo už dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų koaliciją – politinį konglomeratą, kuris nevaldė nuo paskutinės Silvio Berlusconi vyriausybės, kritusios 2011 m., kai Italija buvo ant bankroto slenksčio, o Meloni buvo jaunimo reikalų ministrė.”
Tuo tarpu centro dešiniųjų dienraščio „El Mundo” pagrindinė pirmadienio ryto antraštė buvo tokia: „Italijoje laimi Meloni griežtoji dešinė ir drebina Europos Sąjungą”. Šis straipsnis prasideda tokiais žodžiais: „Dešinieji laimėjo Italijos rinkimus ir po dešimtmečio yra pasirengę grįžti į valdžią. Balsavimas, per kurį rekordiškai daug žmonių nebalsavo, atvėrė duris į Palazzo Chigi rūmus pirmą kartą istorijoje patekti griežtajai dešinei – Giorgia Meloni partijai – ir visiems laikams užbaigti erą, kurią Respublika pradėjo ant antifašizmo ramsčio, kai Antrojo pasaulinio karo pelenai dar tebedūlėjo.”
Vokietijos laikraštis „Frankfurter Algemeine Zeitung” pirmadienio rytą paskelbtame pagrindiniame straipsnyje apie Meloni pergalę neužsiminė apie fašizmą, o nusprendė pabrėžti, kaip Europos dešiniosios partijos džiaugiasi rinkimų rezultatais Italijoje. Jame cituojami Vokietijos Alternatyvos Vokietijai (AfD), Prancūzijos Nacionalinio susivienijimo (RN), taip pat Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio ir, kaip atsvara, Vokietijos SPD Europos Parlamento pirmininko pavaduotojos Katharinos Barley (tos, kuri norėjo „finansiškai marinti badu” Lenkiją ir Vengriją) politiniai lyderiai:
„Giorgia Meloni bus ministrė pirmininkė, kurios politiniai pavyzdžiai yra Viktoras Orbanas ir Donaldas Trumpas. Todėl dešiniojo centro partijų aljanso pergalė rinkimuose Italijoje kelia nerimą, (…) G. Meloni negali nuslėpti fakto, kad ji kelia grėsmę konstruktyviam sambūviui Europoje”, – rašo laikraštis.
Vokietijos mokesčių mokėtojų finansuojamos žiniasklaidos priemonės taip pat pateikė savo nuomonę: Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle” rašė: „Giorgia Meloni, vadovaujanti centro dešiniųjų koalicijai, yra pakeliui tapti pirmąja moterimi premjere Italijoje ir pirmuoju kraštutinių dešiniųjų lyderiu nuo Benito Musolinio laikų”.
Dienraštis, kaip ir Prancūzijos „Le Figaro”, mano, kad G. Meloni pozicija prieš LGBT lobistus, masinę imigraciją ir didžiuosius tarptautinius finansus yra aiškus ženklas, kad ji turi „sąsajų su fašizmu”:
G. Meloni pozicija prieš LGBT lobistus, masinę imigraciją ir didžiuosius tarptautinius finansus yra aiškus ženklas, kad ji turi „sąsajų su fašizmu“.
„Meloni partija „Italijos broliai” yra sudariusi aljansą su prieš imigrantus nusistačiusia Matteo Salvini partija „Lyga”, taip pat su buvusio ministro pirmininko Silvio Berlusconi vadovaujama centro dešiniųjų partija „Forza Italia”. Meloni rinkimų kampaniją vedė vadovaudamasis šūkiu „Dievas, šalis ir šeima”.
45 metų nacionalistė savo partiją stengėsi pristatyti kaip pagrindinę konservatyvią grupę. Ji atmetė kaltinimus, kad yra fašistė, ir vis labiau švelnino kai kuriuos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų pareiškimus. Tačiau birželio mėn. ji pasisakė prieš vadinamąjį LGBT lobizmą, „masinę imigraciją” ir „didžiuosius tarptautinius finansus”.”
Lenkijos kairiųjų dienraštis „Gazeta Wyborcza” pirmadienį išvardijo pagrindines, jų (ir Europos kairiųjų) akimis, Meloni padarytas skriaudas: „Meloni, kaip ir partijos „Įstatymas ir teisingumas” (PiS), Italijos kraštutinių dešiniųjų partnerės Europos Parlamente, lyderiai, skelbia būtinybę paversti Europos Sąjungą „tautų Europa”, o priemonės tam pasiekti – žemyno gynyba nuo neeuropietiškos imigracijos ir krikščioniškosios tapatybės gynimas.”
Prieš metus išleistoje autobiografijoje ji kaltino, kad „dabartinė ES yra neapibrėžta tapatybė paslaptingų biurokratų, kurie norėtų panaikinti nacionalinę tapatybę, rankose”. Per savo rinkimų kampaniją ji paskelbė grįžtanti prie „tradicinio” šeimos modelio, kovojanti su „LGTB lobistais” ir ugdanti jaunimą per sportą, kad būtų sprendžiamos „jaunimo deviacijos”, tarp kurių, be priklausomybės nuo narkotikų, nikotino ir azartinių lošimų, ji įvardijo savęs žalojimą, bulimiją, nutukimą ir anoreksiją. Tuo tarpu moterims buvo pažadėta teisė „nedaryti abortų”. Fratelli d’Italia netgi kritikavo vieną Peppa Pig epizodą už „lyčių ideologijos propagavimą”, kuriame vienas iš gyvūnų turėjo dvi mamas.”
Tuo tarpu Lenkijos valdžios sluoksnių reakcijos buvo perspausdintos konservatyvaus dienraščio „Gazeta Polska Codziennie” interneto svetainėje Niezalezna.pl, pavadinimu: „Teisės ir teisingumo” politikai apie Italijos rinkimus: „Didelė pergalė”, „Bravo, Italija! Demokratija nugalėjo!”.
