Kinija išnaudoja vaikus Kongo Demokratinėje Respublikoje (centrinė Afrika) ir verčia juos dirbti pavojingomis sąlygomis išgaunant kobaltą, kuris naudojamas elektroniniuose prietaisuose ir elektromobiliuose, šią savaitę JAV Kongreso posėdyje dėl žmogaus teisių pažeidimų pasakojo liudytojai.
„Kinija naudojasi didžiuliais kobalto ištekliais Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR), siekdama skatinti savo ekonomiką ir pasaulinę darbotvarkę”, – sakė respublikonas Christopheris Smithas (Kristoferis Smitas), Naujojo Džersio valstietis, kuris liepos 14 d. pirmininkavo Tomo Lantoso žmogaus teisių komisijos posėdžiui, kurio metu buvo kalbama tema „Vaikų darbas ir žmogaus teisių pažeidimai Kongo Demokratinės Respublikos kasybos pramonėje”.
Kinijos komunistų partija skatina kobalto gavybą akumuliatoriams ir ličio saulės baterijoms, kad būtų plėtojama vadinamoji žalioji ekonomika. Tai motyvuoja žmonių grobuoniškumą, nes maždaug 40 tūkst. vaikų Konge pavojingomis sąlygomis dirba kasyklose, pasakojo K. Smithas.
KDR išgaunama daugiau kaip 70 proc. pasaulio kobalto, iš kurio 15-30 proc. išgaunama amatininkų kasyklose. Jau daugelį metų šios mažos apimties kasyklos garsėja žmogaus teisių pažeidimais. Užsienio santykių taryba nežmoniškas darbo sąlygas iš dalies sieja su nestabilumu KDR, šalyje, kurią silpnina smurtiniai etniniai konfliktai, ebolos virusas ir didelis korupcijos lygis.
Kongo pilietinių teisių advokatas posėdyje liudijo, kad vaikais prekiaujama ir jie išnaudojami dėl jų mažo ūgio. Tokios mažos kasyklos dažnai yra siauros šachtos, iškastos žemėje, todėl vaikai verbuojami, o daugeliu atvejų verčiami leistis į jas rankomis ar primityviais įrankiais be jokių apsaugos priemonių, kad išgautų kobaltą ir kitas naudingąsias iškasenas, sakė jis.
Pasak jo, viena iš tokių Kasulo kasyklų priklauso Kinijos bendrovei „Dongfang Congo Mining”. Dirbdami vertingos rūdos gavybos darbus vaikai dažnai susiduria su radioaktyviomis iškasenomis, susižeidžia, patiria mirtinas ir skausmingas ligas, jiems neatlyginama, jie išnaudojami, o darbas dažnai būna mirtinas, nes vaikai turi lįsti į mažas duobes, iškastas žemėje.
Sakoma, kad tikrieji Kongo amatininkų kasyklų savininkai yra slepiami. Tai Kinijos bendrovės, vengiančios atsakomybės už nežmoniškas sąlygas.
„Oficialiai amatininkų kasyklos turėtų priklausyti Kongo piliečiams, dirbantiems ,kooperatyvuose’. Iš tikrųjų iš jų išgautą produktą jie parduoda kinams ir kitiems užsieniečiams, pavyzdžiui, pakistaniečiams ar indams. Tačiau didžioji dalis šios rūdos parduodama per Kinijos tarpininkus”, – sakė liudinikas
Jis pasakojo, kad „du asmenys, įvardyti kaip Kinijos piliečiai, nurodė Kongo kariškiams nuplakti du kongiečius, kurie buvo rasti jų teritorijoje”. Pasak jo, šis plakimas, kuris buvo užfiksuotas vaizdo įrašu ir juo buvo pasidalinta internete, rodo Kinijos bendrovių ir KDR vyriausybės pareigūnų bendradarbiavimą.
Katalikų kunigas tėvas Rigobertas Minani Bihuzo, dirbantis atskleidžiant vaikų darbo ir žmogaus teisių pažeidimus KDR kasyklų sektoriuje, liudijo apie pavojingas darbo sąlygas kasyklose.
„Jie dirba septynias dienas per savaitę ir daugiau nei 12 valandų per dieną”, – sakė jis. Naudojant tokius įrankius kaip plaktukai, kaltai ir kastuvai, jų darbo sąlygos primena vergiją, sakė jis. Traumos yra dažnos, o susižeidusiems ar susirgusiems žmonėms trūksta medicininės priežiūros, todėl „dauguma jų miršta dėl įvairių negydomų ligų”, sakė jis.
Kinija yra pagrindinė užsienio žaidėja KDR kasybos pramonėje. Nuo 2019 m. Kinija iš jos importavo 83 proc. savo kobalto ir 9 proc. rafinuoto vario ir jo lydinių, o Kinijos bendrovės, kaip pranešama, kontroliuoja didžiąją dalį KDR vario ir kobalto kasybos projektų ir gamybos.
