Šių metų liepą JAV kino teatrus pasiekęs sukrečiantis filmas „Laisvės garsas“ (Sound of Freedom, angl. k.) išprovokavo vis platesnį pokalbį apie visame pasaulyje jaučiamą baisų apetitą vaikų seksualiniam išnaudojimui. Tuomet kai filmą įkvėpusi gelbėjimo operacija „Požeminis geležinkelis“ narsiai kovoja su vaikų seksualine vergove, susidaro įspūdis jog tarptautinės „vaikų teisių“ gynimo kampanijos atvirkščiai, purena dirvą pedofilams.
Kelios svarbios „foninės“ detalės
1983 m. TV laidos „Newsnight“ žurnalistas kalbino du pedofilams palankios grupės Pedophile Information Exchange (PIE) narius. Interviu (kurį galite pamatyti čia) metu pedofilas Stevenas Adrianas sakė:
„Vienas mūsų politinių tikslų – visuomenė, kurioje vaikams suteikiamas daug aukštesnis statusas nei šiandien, kur jie pripažįstami kaip savarankiški asmenys, turintys teises į tam tikras seksualines laisves.“
„Visuomenės pareiga pasirūpinti, kad vaikams nuo kur kas ankstyvesnio amžiaus būtų suteikiamas kuo išsamesnis lytinis švietimas.“
„Pedofilas su vaiku išsiugdo abipusį seksualumą. Tai visiškai abipusiai santykiai… Vaikas geba atpažinti malonią fizinę bei emocinę patirtį. Jis gali išreikšti sutikimą ir pripažinti, kad tai yra kažkas, ką jis nori tęsti. O atsakingas, rūpestingas pedofilas visada paiso vaiko norų.“
Kai po visuotinio pasipiktinimo PIE buvo priverstas išsiskirstyti, Adrianas pareiškė, kad „šio judėjimo idėjos išliks ir toliau“. Ar jis buvo teisus? Pastarąjį dešimtmetį dirbdama Jungtinėse Tautose mačiau, kad šių trijų pedofilijos tikslų įgyvendinimas pasauliniu lygmeniu tikrai juda į priekį.
Tarptautinis judėjimas už vaikų teises
1989 m. Jungtinėse Tautose buvo pristatytas naujas dokumentas, pavadintas Vaiko teisių konvencija (VTK). VTK yra „tarptautinė teisinė sistema“, kuria siekiama į naują lygį pakelti vaikų teises, visai kaip siūlė Adrianas.
VTK yra teigiamų elementų, pavyzdžiui, joje smerkiama prekyba vaikais. Vis dėlto, dėl kai kurių konvencijos punktų vaikams gali kilti realus pavojus. Pavyzdžiui, 13 jos straipsnyje sakoma, kad vaikams priklauso „laisvė ieškoti, gauti ir skleisti visų rūšių informaciją ir idėjas, be trukdžių, žodžiu, raštu ar spausdinta forma, meninėmis ar kitomis vaiko pasirinktomis priemonėmis“.
VTK taip pat suteikia vaikams teisę į „privatumą“ bei prieigą prie „informacijos ir medžiagos iš įvairių nacionalinių ir tarptautinių šaltinių“. Kai kurios grupės teigia, kad VTK garantuoja vaikams „teisę į konfidencialias medicinines konsultacijas ir patarimus be tėvų sutikimo… nepriklausomai nuo vaikų amžiaus“, ypač kalbant apie „reprodukcinės sveikatos švietimą ar paslaugas“. Šios tariamos teisės griauna tėvų gebėjimą apsaugoti savo vaikus ir atveria kelią prie vaikų niekšingiems suaugusiems.
Negalime tiksliai žinoti, ar ir kiek pedofilų judėjimas prisidėjo prie VTK rengimo. Tačiau tikrai žinome, kad pedofilai ją propaguoja. Peteris Newellas yra pagrindinis JT Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo instrukcijos autorius. 2018 metais Newellas buvo teisiamas už nepilnamečio prievartavimą ir nuteistas kalėti daugiau nei šešerius metus. Pranešama, kad Newellas savo auką prievartavo trejus metus, pradedant nuo tada, kai berniukui buvo 13 metų.
Tuo metu Adrianas išreiškė apgailestavimą dėl to, kad tokie žmonės kaip Newellas, „kurių vienintelis „nusikaltimas“ yra tai, kad jie myli vaikus, yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir turi kentėti ilgus metus kalėjimuose, kur juos engia tikri nusikaltėliai“. Adriano ir jo bendražygių nuomone žmonės, turintys lytinių santykių su vaikais, nėra „tikri nusikaltėliai“, o vaikai turi būti išlaisvinti iš visuomenės primestų seksualinių pančių, kad pedofilai galėtų su jais mylėtis be teisinių pasekmių baimės.
Visapusiškas lytinis švietimas
Kaip sakė Adrianas, „vaikai turėtų gauti daug išsamesnį lytinį švietimą nuo daug ankstyvesnio amžiaus“. Laikantis šio pedofilijos idealo, siekis įtvirtinti „visapusišką lytinį švietimą“ (VLŠ) kaip teisę visiems vaikams tapo vienu aršiausių judėjimų Jungtinėse Tautose.
Neseniai vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime švietimo klausimais pranešėjai paragino „visuotinai įgyvendinti VLŠ“ vaikams nuo dvejų metų. VLŠ programos (žr. čia, jei drįstate) daro būtent tai, ko pageidauja pedofilai: pristatyto seksą vaikams kaip jų „teisę“ ir moko vaikus, kaip „sutikti“ su lytiniais santykiais. Pasaulio pedofilai turbūt ploja katučių.
Tarptautinė planuotos tėvystės federacija yra pagrindinė lytinio švietimo paslaugų teikėja pasaulyje. Jos 2011 m. Seksualinių teisių deklaracijoje jaunimui sakoma:
„Jauni žmonės yra seksualinės būtybės. Jie turi seksualinių poreikių… Svarbu, kad visi jauni žmonės pasaulyje galėtų tyrinėti, patirti ir išreikšti savo seksualumą sveikais, teigiamais, maloniais ir saugiais būdais. Tai gali įvykti tik tada, kai bus užtikrintos jaunų žmonių seksualinės teisės.“
„Seksualumas ir seksualinis malonumas yra svarbios buvimo žmogumi dalys – nesvarbu kokio amžiaus asmuo būtų.“
„Vyriausybės ir lyderiai privalo gerbti, ginti ir įgyvendinti visas kiekvieno asmens seksualines teises.“
Sutikimo lytiniams santykiams amžius
Pagrindinė kliūtis vaikų „išlaisvinimui“ yra valstybių teisėje įtvirtintas minimalus sutikimo lytiniams santykiams amžius. PIE savo laiku pasisakė už „bet kokio sutikimo amžiaus reguliavimo panaikinimą“, o kai Prancūzija nusprendė sumažinti sutikimo amžių nuo 18 iki 15 metų, Adrianas pareiškė, jog pedofilų judėjimą ši žinia įkaitino „tarsi elektra“.
2015 m. Jungtinių Tautų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad žmogaus teisių standartai „reikalauja, kad valstybės užtikrintų paauglių teises… gauti lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas be tėvų sutikimo.“ 2016 m. UNICEF (JT agentūra, kuriai pavesta saugoti vaikus visame pasaulyje) paskelbė dokumentą apie minimalų sutikimo lytiniams santykiams amžių bei nepilnamečių teises skirtingose pasaulio šalyse. Dokumente teigiama, kad valstybės turėtų leisti „vaikams gsuti tam tikrą medicininį gydymą ir intervencijas be tėvų leidimo”.
Be to, šį pavasarį organizacija, pasivadinusi Tarptautine teisininkų komisija (International Commission of Jurists, angl.), JT agentūrų, įskaitant PSO, globojamame renginyje (PDF) paskelbė dokumentą, kuriame teigiama: „Seksualinis elgesys su asmenimis, jaunesniais nei nustatytas minimalus lytinių santykių amžius, gali būti atliekamas bendru sutarimu de facto, jei ne de jure“.
PSO globoja ne vien kampanijas sumažinti sutikimo seksualiniams santykiams amžių, bet ir pastangas dekriminalizuoti „seksualinį darbą“ (t. y. prostituciją). PSO pavadinimas ir logotipas pateikiami decriminalizesex.work skiltyje „Organizacijos, remiančios prostitucijos dekriminalizavimą“.
Šių susikertančių kampanijų rezultatai gali būti labai pavojingi: jei pastangos sumažinti sutikimo lytiniams santykiams amžių ir įteisinti „seksualinį darbą“ būtų sėkmingos, susidurtume su legalia vaikų prostitucija – žinoma, tik tokiu atveju jei vaikai atliktų „seksualinį darbą“ savo laisvu sutikimu. Nelieka abejonės, kad „atsakingi, rūpestingi“ klientai bei prekeiviai žmonėmis mielai padėtų jiems tą sutikimą išreikšti.
Išlaisvinti nuo ko?
Mes susiduriame su tarptautiniu judėjimu, reikalaujančiu, „išlaisvinti“ vaikus. Turėtume paklausti: išlaisvinti nuo ko? Atsakymas: nuo tėvų, įstatymų ir socialinių normų, ribojančių vaikų seksualinį aktyvumą. O kam naudinga seksualinė vaikų laisvė? Žmonėms, norintiems mylėtis su vaikais, ir žmonėms, norintiems iš to užsidirbti pinigų. Kitaip tariant, prekeiviams žmonėmis ir pedofilams.
Norėdami išvengti tokio scenarijaus, turime išstumti „seksualinių teisių“ organizacijas iš savo mokyklų, išlaikyti minimalaus sutikimo lytiniams santykiams amžiaus ribojimus, kruopščiai įgyvendinti vaikų pornografiją užkardančius įstatymus, sulaikyti ir teisti prekeivius vaikais bei ginti tėvų teises. Tačiau visų pirma turime grįžti prie bendro sutarimo, kad vaikystė yra nekalta, ir kad vaikų nekaltumą būtina ginti.
