Keturi Panevėžio vyskupijos kunigai – Virginijus Veilentas, Gediminas Jankūnas, Pavelas Andžejevskis ir Kęstutis Palepšys – be savo pagrindinių pareigų, turi kitas, bet labai svarbias pareigas. Kunigai paskirti dirbti kapelionais: vienas rūpinasi kareivių ir lakūnų, kitas – policijos pareigūnų, trečias – medikų ir ligonių, o ketvirtas – kalėjimo darbuotojų ir kalinių dvasiniais dalykais.
Keturi kapelionai
Virginijus Veilentas yra Lietuvos karinių oro pajėgų, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kapelionas. Be to, kunigui suteiktas karinis laipsnis – pulkininkas leitenantas.
Krekenavos bazilikos rektorius, Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas dr. Gediminas Jankūnas yra Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kapelionas, Panevėžio Švč. Trejybės rektorato dekanas Pavelas Andžejevskis – Respublikinės Panevėžio ligoninės kapelionas, Kristaus Karaliaus katedros administratorius kunigas Kęstutis Palepšys – Panevėžio kalėjimo kapelionas.
Turi nemažai įsipareigojimų
Kunigas bei pulkininkas leitenantas V. Veilentas pasakojo, kad Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) kapelionu buvo paskirtas, kai 2005 metais grįžo iš Romos.
„Nuo 2005 metų esu Lietuvos KOP kapelionas, o vėliau, kai Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kapelionas išėjo į atsargą, tapau ir bataliono kapelionu. Dar vėliau buvau paskirtas ir KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kapelionu. Turiu nemažai įpareigojimų“, – juokiasi kunigas, kuris dar spėja kas sekmadienį aukoti šv. Mišias Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčioje.
Dirba įvairūs specialistai
Pasak kunigo, kapeliono pareigos susijusios su dvasiniais reikalais.
„Kapeliono darbas nėra pavienis, jis – komandinis. Kapelionas yra kariuomenės visumos dalis ir turi savo užduotis. Kariai, kurie ruošiami ginti Tėvynę, kovoti ir kariauti, turi būti atitinkamai remiami ir išklausomi. Kariams teikiama psichologinė, socialinė, dvasinė pagalba. Kariuomenėje ši sistema puikiai funkcionuoja, nes dirba įvairių sričių specialistai, tarp jų ir kapelionas, kuris rūpinasi karių dvasiniais reikalais“, – sakė V. Veilentas ir pajuokavo, kad kariais rūpinasi švenčiausioji trejybė: psichologas, socialinis darbuotojas ir kapelionas.
Kapelionas visada pasirengęs
Lietuvos KOP ir Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kapelionui labiausiai rūpi karių dvasinė gerovė.
„Dvasinė gerovė apima tikinčių žmonių sielovadą, tam tikras apeigas, kurios susijusios su įprastu žmonių gyvenimu. Tai ir artimųjų mirtys, tuoktuvės, vaikų gimimai, vaikų paruošimas Pirmajai Komunijai ir kiti dalykai. Tokie pagrindiniai darbai. Kreipiasi kariai įprastais klausimas, o kapelionas visada pasirengęs pagelbėti“, – tvirtino kunigas.
Kreipiasi kariai įprastais klausimas, o kapelionas visada pasirengęs pagelbėti.
Kapelionas sako, kad galėtų geriau atlikti kapeliono pareigas, jis turi įrengtus kabinetus.
„Tos patalpos yra Kaune, Lietuvos KOP štabe, Karaliaus Mindaugo husarų batalione, aviacijos bazėje Šiauliuose. Darbų specifika parodė, kad reikia turėti patalpas, kad galėčiau geriau atlikti tarnystę. Beje, daugiausia darbo turiu Pajuostyje – Karaliaus Mindaugo husarų batalione ir Radviliškyje, kur bazuojasi Šiaulių oro pajėgų įgula. Tai sukuosi per tuos padalinius kaip voverytė rate ir stengiuosi suteikti reikiamą pagalbą“, – šypsosi V. Veilentas ir sako, kad kariuomenė turi parengtas programas, kurios pagelbsti sprendžiant stresines situacijas.
Saugo Dievo įstatymų ribas
Krekenavos bazilikos rektorius, Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas dr. G. Jankūnas prisipažino, kad nebuvo baugu imtis kapeliono pareigų.
„Ne vienerius metus priklausau Panevėžio rajono saugos tarybai. Be to, dažnai teko bendrauti su buvusiu kapelionu Eugenijumi Troickiu, bendrauti su bendruomenių pareigūnu Dariumi Petraičiu. Be to, policijos pareigūnai ir dvasininkai saugo ribas. Policininkai – įstatymo, o dvasininkai – Dievo įstatymų nustatytas ribas“, – atviravo dvasininkas ir prisiminė kapeliono darbo pradžią.
„Darbo pradžia buvo 2019 m. rugsėjo mėnesį. Generalinis kapelionas Algirdas Toliatas pasitarė su Panevėžio vyskupu Linu Vodopjanovu, kas galėtų perimti kapeliono pareigas. Pasiūlė man ir prisiėmiau šią tarnystę. Įdomiausia, kad normaliai dirbti pradėjau pasibaigus COVID-19. Pusantrų metų policininkai žinojo, kad yra kapelionas, bet darbai vyko daugiau nuotoliu“, – pasakojo G. Jankūnas.
Kabineto neužrakina
Pasak kapeliono, jau ketvirti metai, kaip tarnystė vyksta normaliai.
„Dirbu renginiuose, susitikimuose, o kiekvieną savaitės penktadienį važiuoju į komisariatą. Turiu kabinetą ir galiu bendrauti su pareigūnais, o jie žino, kur penktadienį gali rasti kapelioną. Atsirado stiprus bendrystės ryšys. Esu policijos departamento Žmogiškų išteklių psichologų skyriaus darbuotojas ir privalau atlikti pavestus darbus bei apie juos informuoti departamentą, todėl kabinetas – būtinas“, – aiškino kunigas ir sakė, kad kapeliono kabinetas nėra užrakinamas.
„Paprašiau todėl, kad komisariato darbuotojai galėtų ateiti bet kada. Jie gali pasinaudoti kompiuteriu arba jiems reikia privačios konferencijos, arba netrukdomai pasikalbėti, kai to labiausiai reikia. Todėl džiaugiuosi, kad bendruomenei galiu suteikti naudą net nebūdamas komisariate. Kai būnu, vietoje nesėdžiu. Jeigu sėdėčiau, tai niekas nevyktų. Einu koridoriais, šmirinėju, užsuku į kabinetus, pasikalbu su darbuotojais. Be to, visi žino, kad kapelionas penktadieniais būna komisariate“, – sakė G. Jankūnas ir teigė, kad policijos pareigūnams, administracijos darbuotojams dažniausiai teikia dvasinę pagalbą ir pataria įvairiais religiniais klausimais.
Kunigo tarnystė – mokėti būti šalia
Panevėžio Švč. Trejybės rektorato dekaną P. Andžejevskį dirbti Respublikinės Panevėžio ligoninės kapelionu paskyrė prieš 6–7 metus tuometis Panevėžio vyskupas, o dabar Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas.
„Dažniausiai galvojama, kad kapelionas suteikia ligoniams patepimo sakramentą, bet tai yra kiekvieno kunigo pareiga. Ligoninės kapeliono darbas daugiau yra su įstaigoje dirbančiu personalu. Kalbėtis su medikais, su slaugytojomis ir kitais darbuotojais. Manau, kad kapeliono pareiga – būti tarp medicinos darbuotojų, juos girdėti, išklausyti. Tokia tai tarnystė. Kita vertus, pokalbiai vyksta ir su ligoniais, su jų artimaisiais. Juk pastarieji irgi išgyvena dėl artimųjų ligų ir jiems reikia paguodos žodžio“, – kalbėjo kunigas ir sakė, kad kartais padeda ne ilgos litanijos, bet pats paprasčiausiais klausimas „Kaip jaučiatės?“
Pasak ligoninės kapeliono, medikai kreipiasi į jį ir prašo dvasinės pagalbos.
„Medikai išgyvena ligonių ligas, mirtis ir kaip reikės pasakyti artimiesiems apie jų artimo žmogaus mirtį. Todėl ir medikams būtinas raminantis pokalbis, o kartais net nereikia nieko sakyti, o tik būti šalia ir išklausyti. Kunigo tokia tarnystė – mokėti klausyti, mokėti patarti ir nukreipti žmogaus mintis reikiama kryptimi. Kunigas – tik Dievo įrankis, ir kartais užtenka vieno žodžio, už kurį sulauki padėkos“, – pasakojo kunigas P. Andžejevskis.
Kaip tampama kapelionai
Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM aiškino, kaip tampama kapelionais, ar jiems yra priskirtos kadencijos užimti šias pareigas.
„Panevėžio vyskupijos kapelionai – skirtingi. Ypač išsiskiria kunigas Virginijus Veilentas. 2005 metais V. Veilentas grįžo į Lietuvą ir buvo priskirtas Lietuvos kariuomenės ordinariatui kaip Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas. Todėl jo paskyrimas yra kitoks nei kitų kunigų. Kapelionui leidimą arba siuntimą dirbti suteikia vyskupas.
Dviem kapelionams – Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonui dr. Gediminui Jankūnui ir Karaliaus katedros administratoriui kunigui Kęstučiui Palepšiui leidimus suteikiau aš, o Panevėžio Švč. Trejybės rektorato dekanas Pavelas Andžejevskis kapelionu tapo siuntimą gavęs iš tuomečio vyskupo Liongino Virbalo.
Be to, kai kurių kapelionų paskyrimo klausimus svarsto Vyskupų konferencija. Kapelionų kadencijos yra, bet pasibaigus laikui, jos atnaujinamos arba kapelionas pakeičiamas, jeigu kunigas pats paprašo, arba kai tai verčia padaryti aplinkybės – kunigas perkeliamas į kitą parapiją ir nebegali eiti kapeliono pareigų.“
