Vėjui gainiojant debesų vilnis, į Šv. Jurgio kankinio bažnyčios kalnelį rinkosi poezijos mylėtojai – čia vyko Kėdainių krašto literatų sambūrio prie Šv. Jurgio bažnyčios aštuntoji poezijos vasara.
Po Šv. Mišių, kurios buvo aukojamos už poetus, rašytojus bei kultūros darbuotojus, visus, susirinkusius į bažnyčios šventorių, su poezijos atlaidais pasveikino klebonas Artūras Stanevičius ir pakvietė bendra malda pašlovinti Šventąją Dvasią.
Skambėjo ukrainietiškos eilės
Renginyje dalyvavo ir skaitė eiles ne tik Kėdainių krašto literatai, bet ir sulaukta svečių iš Panevėžio, Kauno bei Vilniaus.
Pirmą kartą poezijos šventėje nuskambėjo ir Lietuvoje studijuojančios ukrainietės Mikhaynos Dubchak jautrus eilėraštis apie jos šalyje vykstantį karą, kurio vertimą perskaitė poetė, mokytoja Renata Šimanauskienė.
Krašto poetai savo eiles dedikavo Kėdainių miesto 650–mečiui.
Tarp poezijos žodžių, lyg skaidraus upeliuko gaivus čiurlenimas, liejosi širdį glostančios giesmės ir dainos, kurias dovanojo svečiai iš Raudondvario – krikščioniškos muzikos grupė „Karaliaus vaikai“, vadovaujama dainų kūrėjo ir atlikėjo, muzikanto Ramūno Kurklinskio.
Poezijos mylėtojai, patys eilių nerašantys, skaitė savo mėgiamų autorių kūrinius.
Štai, pavyzdžiui, svečias iš Panevėžio atvyko paskaityti Maironio eilių, kadangi šiais metais pažymime šio poeto 160-ąsias gimimo metines.
Poetai kuria ir karo metu
„Kada žmonės rašo eiles? Džiaugsmo, įspūdžio, o gal ir skausmo valandą, rašo eiles ir vykstant karui. Eilės krenta į širdis. Ne viena užrašyta mintis išspaudžia ašaras ir atodūsį…” – kalbėjo Kėdainių krašto literatų sambūrio vadovė Genė Sereikienė. – Visų kūrėjų eiles mes patalpiname į mūsų leidžiamą laikraštėlį „Ten, kur poezija virsta malda“, šiais metais jau išleidome šeštąjį numerį.“
