Kazio Škirpos atminimas ir toliau kelia nesutarimus

ŠaltinisBNS

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Arūnas Bubnys teigia negalintis priimti sprendimo dėl atminimo lentos Kaziui Škirpai, kadangi vadinamosios Desovietizacijos komisijos pateikta išvada neatitinka įstatymo.

Kaip nurodo A. Bubnys trečiadienį išplatintame pranešime, Totalitarinių režimų propagavimo draudimo įstatymas centro direktoriui leidžia tik pašalinti įstatymui neatitinkantį objektą, keisti jo dalį arba konstatuoti nesant pagrindo šalinti ar keisti objekto.

„Šiandien situacija tokia, kad nėra šiuos išvardytus reikalavimus atitinkančios komisijos išvados dėl K. Škirpai skirtos atminimo lentos“, – teigiama LGGRTC pranešime.

Desovietizacijos komisija rugsėjį pripažino, kad dėl tarpukario diplomato K. Škirpos asmenybės nėra galimybės priimti išvados, taip pat rekomendavo lentų tokioms asmenybėms neįrengti.

Pasak LGGRTC, pasikonsultavus su teisininkais, ar galimas centro vadovo sprendimas šiuo klausimu, konstatuota, kad įstatymų leidėjas direktoriui nesuteikė teisės be komisijos išvados vertinti viešojo objekto priskyrimo vienai ar kitai kategorijai.

Tuo metu Desovietizacijos komisija turi pateikti „ne bet kokią nuomonę, raginimą ar vertinimą, bet konkrečią išvadą, ar viešasis objektas atitinka arba neatitinka Draudimo propaguoti totalitarinius režimus įstatymą“ ir ar jis turi būti nukeltas arba paliktas.

LGGRTC taip pat pažymėjo, kad vadovo sprendimo priėmimui būtinas ir pats viešasis objektas, kurį reiktų pašalinti, pakeisti arba palikti. Vilniuje ant Lietuvos apeliacinio teismo pastato sienos K. Škirpai birželį be leidimo pakabinta atminimo lenta buvo nuimta jos pašalinimą lydint dalies gyventojų pasipriešinimui.

Prašys klausimą svarstyti iš naujo

Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje A. Bubnys žurnalistams sakė prašysiantis Desovietizacijos komisiją dar kartą apsvarstyti K. Škirpos klausimą ir „priimti teisėtą išvadą“.

„Mano nuomone, komisija turėtų susirinkti ir iš naujo svarstyti šitą klausimą“, – kalbėjo jis.

A. Bubnys tvirtino, kad rugsėjo 19-osios posėdyje dalyvavo šeši komisijos nariai, kurių nuomonės pasidalijo perpus.

„Dėl to nebuvo priimta teisėta išvada dėl atminimo lentos K. Škirpai, tik buvo pareiškimas, kad nereikia naujų atminimo ženklų, nes tai gali sukelti nepageidaujamas reakcijas visuomenėje“, – sakė Genocido centro direktorius.

„Mano nuomone, tai yra samprotavimai ne į temą, visiškai nesusiję su tiesioginiu komisijos darbu“, – pridūrė jis.

Jeigu Desovietizacijos komisija atsisakytų K. Škirpos klausimą svarstyti iš naujo, A. Bubnio manymu, sprendimą turėtų priimti Vilniaus miesto savivaldybė.

„Stumdymas nuo vienos institucijos ar komisijos prie kitos yra tam tikras problemos sprendimo vengimas. Tą dalyką gali padaryti pati savivaldybė. Tuo labiau, kad ji turi istorinės atminties komisiją, kuriai vadovauja Kamilė Gogelienė, ji pati gali nuspręsti, pasisamdyti reikalingus ekspertus šito klausimo konsultavimui ir sprendimui“, – kalbėjo LGGRTC vadovas.

„Direktoriui neaišku, kas gi tas K. Škirpa“

Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas BNS teigė, kad įstatymas numato teisę LGGRTC vadovui priimti savarankiškus sprendimus.

Kaip pavyzdį jis pateikė išvadas dėl Partizanų ir Veteranų gatvių pavadinimų Visagine. Juos A. Bubnys pripažino kaip propaguojančius totalitarinius režimus. Tuo metu komisija teikė priešingą rekomendaciją.

„Kai aišku jam pačiam, jis priima sprendimus savarankiškai ir turi tokią teisę. (…) Tai reiškia, kad ir jam pačiam neaišku, kas gi tas K. Škirpa, jeigu jis nepriėmė sprendimo“, – kalbėjo V. Karčiauskas.

Jis tvirtino, kad gavus prašymą klausimą dėl atminimo lentos K. Škirpai svarstyti iš naujo, vertins prašymo argumentus, tačiau „pozicija vargu, ar pasikeis“.

„Nesakau, kad svarstysime, lauksime (prašymo – BNS). Kadangi mūsų negali įpareigoti svarstyti, mes jį apsvarstėme, išvadą paskelbėme. Vertinsime argumentus“, – pažymėjo komisijos pirmininkas.

Pasak V. Karčiausko, pagrindinė problema – susistemintų tyrimų trūkumas apie K. Škirpos vaidmenį 1941-ųjų birželio sukilime, Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) veikloje.

„Matome vienus tyrimus, kur juodu ant balto K. Škirpa parodytas kaip didvyris. Jis man irgi atrodo kaip didvyris. (…) Ta pati pažyma Genocido centro dviprasmiška. Jeigu būtų nedviprasmiška, gal ir būtų priimtas aiškesnis sprendimas“, – kalbėjo V. Karčiauskas.

Pasak jo, todėl komisija negali priimti vienareikšmiškos išvados, joje ragina organizuoti naujus tyrimus, supažindinti visuomenę su K. Škirpos veikla.

„Mūsų išvados galėjo būti, kad lentos įrengimas neprieštarauja įstatymui, lentos įrengimas prieštarauja įstatymui ir negalime priimti sprendimo, nes nesusidaro dviejų trečdalių balsų dauguma aniems dviem sprendimams priimti, – dėstė komisijos pirmininkas. – Tai ir buvo trečias variantas.“

„Kyla praktinių problemų“

V. Karčiauskas pritarė, kad savivaldybės pagal įstatymą gali savarankiškai priimti sprendimus dėl desovietizacijos proceso, tačiau Vilnius dėl K. Škirpos prašė Genocido centro sprendimo.

Jo teigimu, komisijoje šiuo metu yra septyni nariai, kvorumui reikia penkių dalyvavimo. Rugsėjo 19-osios posėdyje, kuriame nagrinėtas atminimo lentos K. Škirpai klausimas, dalyvavo šeši nariai. Kitas Desovietizacijos komisijos posėdis numatomas lapkričio 5 dieną.

LGGRTC vadovas A. Bubnys pranešime taip pat atkreipė įstatymų leidėjo dėmesį, kad Draudimo propaguoti totalitarinius režimus įstatymas nėra tobulas.

„Kyla praktinių problemų kaip vėluojančios viešosios diskusijos, uždelsti savivaldybių kreipimaisi dėl konsultacijų, ilgi komisijai pateiktų klausimų nagrinėjimo ar direktoriaus sprendimų įgyvendinimo terminai“, – pažymėjo A. Bubnys.

Istorikai ir visuomenė K. Škirpos asmenybę vertina nevienareikšmiškai.

LGGRTC išvadoje nurodoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais K. Škirpos veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

Pasak centro, K. Škirpos vadovaujamas LAF antisemitizmą buvo iškėlęs į politinį lygmenį, o „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. LAF siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos, nors apie nacių planus vykdyti Holokautą, LGGRTC teigimu, nežinojo.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version