Atviras popiežiaus Pranciškaus kritikas, Kazachstano sostinės Astanos vyskupas augziliaras Athanasius Schneideris (Atanazas Šneideris) teigė, kad nors arkivyskupo Carlo Maria Viganò (Karlo marijos Vigano) viešas pasipriešinimas popiežiui buvo nepagarbus, Vatikanas turėjo gerai pagalvoti prieš jį ekskomunikuodamas.
„Manau, kad popiežius pasielgtų išmintingai ir apdairiai, jei neekskomunikuotų arkivyskupo Vigano”, – interviu „Religion News Service” anksčiau teigė vyskupas. Jis taip pat pridūrė, kad „šiuo veiksmu Šventasis Sostas dar labiau padidins susiskaldymą”.
Vatikano Tikėjimo mokymo dikasterija birželio 28 d. iškvietė C. Vigano į teismą dėl kaltinimų schizma. Viešame pareiškime prieš tai ilgą laiką slapstęsis arkivyskupas rašė, kad neketina dalyvauti „suklastotame teisme”, ir dar labiau kritikavo popiežių ir Vatikaną. Liepos 5 d. arkivyskupas buvo informuotas apie jam skirtą nuosprendį dėl ekskomunikos (lot. excommunico „pašalinu iš bendruomenės”).
Konservatyvių pažiūrų C. Vigano buvo vienas aršiausių popiežiaus Pranciškaus kritikų, vyko tyrimas dėl jo viešų pasisakymų, nukreiptų prieš popiežiaus autoritetą.
A. Schneideris sakė manantis, kad Vatikano pareigūnai turėjo iškviesti dvasininką privačiam pokalbiui, o ne susitikti su juo teisminėje aplinkoje, bei pasistengti užglaistyti nesutarimus. „Apgailestauju, kad arkivyskupas Viganò vartoja nepagarbią kalbą”, – sakė jis ir pridūrė, kad tai nėra gera pamoka kitiems ar kam nors naudinga.
C. Viganò, kuris buvo popiežiaus nuncijus Jungtinėse Valstijose, išgarsėjo 2018 m., kai paskelbė ilgą laišką, kuriame apkaltino popiežių Pranciškų nuslėpus pranešimus apie įtakingo JAV buvusio kardinolo Theodore’o McCarricko (Teodoro Makariko) seksualinį nepilnamečių išnaudojimą. Laiške jis paprašė popiežiaus atsistatydinti iš užimamų pareigų.
Vėlesniais metais dvasininko pozicijos darėsi vis radikalesnės: jis kritikavo Vatikano II susirinkimą, smerkė COVID-19 vakcinas ir gyrė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kaip krikščionybės gelbėtoją, rašo „Religion News Service”. Arkivyskupas taip pat teigė, kad popiežiaus Pranciškaus išrinkimas buvo neteisėtas, todėl daugelis konservatyviųjų prelatų nuo jo atsiribojo.
Schneideris aiškino, kad Vigano pozicijos „neturėjo jokio pagrindo” ir buvo klaida. Jis taip pat teigė paprašęs C. Vigano, kuris nuo 2018 m., kai paskelbė savo viešą pareiškimą, gyveno pasislėpęs, vengti nepagarbių žodžių popiežiaus atžvilgiu.
Nepaisant to, Kazachstano vyskupas teigė, kad jo manymu Viganò neturėji būti ekskomunikuotas. „Manau, kad šiandien Bažnyčioje tiek daug vidinio susiskaldymo, kad būtų neapdairu, net jei ir yra tam tikras kanoninis pagrindas teisti arkivyskupą Viganò.”
A. Schneideris yra paskutinis iš daugelio konservatyvių popiežiaus kritikų, atsiribojusių nuo ugningojo arkivyskupo. Konservatyvūs italų apžvalgininkai pasveikino popiežiaus sprendimą pagaliau imtis veiksmų prieš C. Viganò, o tradicionalistinė Pijaus X draugija, kurią 1970 m. įkūrė schizmatiškasis arkivyskupas Marcelis Lefebvre’as, pareiškė, kad nepalaiko šiuo metu jau ekskomunikuoto dvasininko teiginių esą Pranciškaus išrinkimas buvo neteisėtas.
Užaugęs Kazachstane Sovietų Sąjungos laikais, A. Schneideris su šeima emigravo į Vokietiją, kad išvengtų komunistų represijų prieš katalikybę. Jis kritikavo popiežiaus Pranciškaus lotyniškųjų Mišių apribojimus ir jo sprendimą leisti išsiskyrusiems ir antrą kartą susituokusiems katalikams priimti Komuniją. Kai popiežius Pranciškus meldėsi su čiabuviais Vatikano soduose per 2019 m. Amazonės regiono vyskupų aukščiausiojo lygio susitikimą, A. Schneideris pareiškė, kad tai yra „netiesioginis panteizmas”.
Jis taip pat kritikavo popiežiaus ekumenines ir tarpreligines pastangas skatinti dialogą, teigdamas, kad jos kenkia „vienai tikrajai religijai”. Jo vyskupija pirmoji atmetė 2023 m. Vatikano deklaracijos „Fiducia Supplicans”, leidžiančios kunigams laiminti tos pačios lyties ir nereguliarias poras, praktinį taikymą.
Naujoje jo knygoje „Bėkite nuo erezijos” išsamiai aprašoma schizmatinių ir eretiškų mokyklų Bažnyčioje istorija. Ją planuojama išleisti liepos 16 d. „Net ir aklas žmogus suvokia, kad gyvename didžiulės sumaišties dėl doktrinos ir moralės aiškumo laikais. Man atrodė būtina padėti tikintiesiems ir kunigams kalbėti apie paplitusias ne tik mūsų laikų, bet ir praeities klaidas”, – aiškino A. Schneideris.
A. Schneideris teigė, kad reliatyvizmas yra didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria Bažnyčia, o „tiesa yra ne absoliuti, bet santykinė”. Kaip šios mąstysenos pasekmę jis nurodė lyčių teoriją ir pasmerkė tarptautines organizacijas, kurios ją gina ir remia visame pasaulyje.
Jis teigė, kad reliatyvizmas yra didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria Bažnyčia, o „tiesa yra ne absoliuti, bet santykinė”. Kaip šios mąstysenos pasekmę jis nurodė lyčių teoriją ir pasmerkė tarptautines organizacijas, kurios ją gina ir remia visame pasaulyje.
„Šventasis Sostas tampa pasaulinio elito įrankiu, – kalbėjo Kazachstano dvasininkas. – Liūdna, kad šiai globaliai naujajai ideologijai pavyko didele dalimi sėkmingai paimti Katalikų Bažnyčią įkaite ir paversti Šventąjį Sostą bei vyskupystes savo kolaborantais.”
A. Schneideris aiškino tikįs, kad jo naujoji knyga padės informuoti katalikus apie jų tikėjimą. Praėjusių metų spalį jis pristatė kitą knygą „Kredo: katalikų tikėjimo kompendiumas”, kurioje pateikiami pasiūlymai, kaip atnaujinti oficialią doktriną, kad būtų atsižvelgta į lyties, seksualumo ir šiuolaikinių technologijų klausimus.
Nors popiežius palankiai vertina savo oponentų dialogą ir net kritiką, pastaruoju metu jis griežtai pasisakė prieš konservatyvius apžvalgininkus, įskaitant C. Vigano. Praėjusiais metais Pranciškus paprašė, kad faktinis konservatyviosios Bažnyčios frakcijos lyderis kardinolas Raymondas Burke’as (Reimondas Berkas) paliktų savo apartamentus Vatikane, o atvirą popiežiaus kritiką vyskupą Josephą Stricklandą (Džozefą Striklandą) pašalino iš jo vyskupijos Taileryje, Teksase.
Tuo metu A. Schneideris stojo ginti J. Stricklando, viešame laiške jam mestus kaltinimus pavadindamas „nepagrįstais ir neproporcingais”.
A. Schneideris RNS teigė, kad jo kritika Pranciškui yra „tikros ir nuoširdžios meilės pontifikui išraiška”, kartu pabrėždamas vyskupų pareigą įvardyti, kai Bažnyčios vadovas klysta. „Kai mirsiu, manęs neteis popiežius Pranciškus, – aiškino Kazachstano vyskupas. – Tik Dievas yra mano teisėjas.”
Athanasius Schneideris gimė 1961 m. Kirgizijoje vokiečių šeimoje ir buvo pakrikštytas Antonijaus vardu. 1973 m. šeima emigravo į Vokietiją. 1982 m. Austrijoje įstojo į Šventojo Kryžiaus ordino reguliarius kanauninkus ir gavo religinį Atanazo vardą. 1990 m. Brazilijoje buvo įšventintas kunigu. Romos Augustino popiežiškajame institute įgijęs patrologijos daktaro laipsnį, nuo 1999 m. dėstė Karagandos (Kazachstanas) kunigų seminarijoje. Petro bazilikoje Romoje 2006 m. buvo įšventintas vyskupu ir paskirtas tituliniu Celerinos vyskupu bei pagalbiniu Karagandos (Kazachstanas) vyskupu. Nuo 2011 m. iki šiol yra Astanos Švč. mergelės Marijos arkivyskupijos vyskupas augziliaras, Liturginės komisijos pirmininkas ir Kazachstano katalikų vyskupų konferencijos generalinis sekretorius. Vyskupas Schneideris yra dviejų knygų apie Šventąją Eucharistiją autorius: „Dominus Est-It Is the Lord” ir „Corpus Christi: Šventoji Komunija ir Bažnyčios atsinaujinimas”.
