Sausio 3 d., per Švč. Jėzaus Vardo šventę, t. Eugenijus Markovas SJ ir t. Mindaugas Malinauskas SJ Kaune davė iškilmingus paskutiniuosius įžadus, kuriais buvo galutinai „užantspauduota“ jų narystė Jėzaus Draugijoje. T. Eugenijus ir t. Mindaugas, klūpėdami prieš Švenčiausiąjį Sakramentą, perskaitė savo ranka surašytą įžadų tekstą provincijolo t. Bernhardo Bürglerio SJ ir susirinkusios bendruomenės akivaizdoje.
Šv. Mišias Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje aukojo arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo kard. Sigitas Tamkevičius SJ ir gausi tėvų jėzuitų bendruomenė.
Drauge meldėsi jėzuitų bičiuliai, bendradarbiai, Krikščioniškojo gyvenimo bendruomenės nariai, MAGIS jaunimas, bažnyčios bendruomenė. Liturgiją savo skaidriais balsais papuošė choras „Exaudi“.
Provincijolas t. Bernhardas Bürgleris savo homilijoje kvietė prisiminti, kad jėzuitai savo bendruomenės pavadinime turi Jėzaus vardą – Jėzaus Draugija.
Pasak t. Bürglerio, Ignacas savo laiku susilaukė nemažai kritikos, kad prisidengdamas Jėzaus vardu, jis nori pernelyg iškelti savo ambiciją. Jį įkalbinėjo nusileisti ir pakeisti pavadinimą, bet Ignacas liko prie savo sprendimo. Draugijos įkūrėjas tikėjo, kad pavadinimas turi daug gilesnes šaknis. Jis jam buvo susijęs su giliomis patirtimis, mistiniais susitikimais su Jėzumi Lojoloje, Manrezoje, Šv. Žemėje, Paryžiuje ir Romoje. Jėzus Ignacui buvo viskas.
T. Bürgleris priminė ir Jėzaus Draugijos antspaudą, kuriame yra įspaustos pirmosios trys graikiškojo Jėzaus Vardo raidės – IHS. Taigi Jėzaus vardas įspaustas svarbiausiuose Draugijos dokumentuose. Bet ne tik juose – Jėzaus vardas įspaustas ir kiekviename Draugijos naryje.
„Mumyse, jėzuituose, turi būti įspaustas Jėzaus atvaizdas. Mes turime būti vis labiau ženklinami Jo, Jo asmens, to, kas jis buvo, ką jis kalbėjo ir veikė“, sakė provincijolas. Jėzuitų pašaukimą jis lygino su minkštu antspaudo vašku: „Mes esame jėzuitai ir mes – vis dar ir vis labiau – tampame jėzuitais. Per ugdymą buvo formuojami, ir turime leistis toliau būti formuojami. Kad tai įvyktų, svarbu, kad mes, kaip tas antspaudo vaškas, būtume minkšti. Paliečiami Jėzaus žodžio ir pavyzdžio.“
Šv. Mišių pabaigoje t. Mindaugas ir t. Eugenijus dėkojo susirinkusiesiems už palaikymą malda ir konkrečiu darbu, už aukas jaunimo sielovados programai MAGIS.
T. Eugenijus pasidalijo, kad savo ranka rašydamas įžadų formulę, išgyveno tikras rekolekcijas. Paskutiniuosius įžadus jis palygino su gyvenimu santuokoje: „Tarsi po 20 metų gyvenimo santuokoje (būtent tiek metų t. Eugenijus ir t. Mindaugas yra Draugijoje) pasakytum: ,Aš noriu ir toliau su Tavim gyventi’“. T. Eugenijus prašė susirinkusiųjų melstis už juos, ir kai bus sunku, priminti jiems apie Dievo meilę.
Daugelyje vienuolijų pirmiausia duodami laikinieji įžadai, t. y. baigusieji naujokyną įsipareigoja vienuoliškai gyventi tam tikrą laiką, paprastai dvejus ar trejus metus. Laikini įžadai kartojami keletą kartų, tik po to, visam gyvenimui apsisprendus tapti vienuolijos nariu, duodami amžinieji įžadai.
Jėzaus Draugijoje laikinųjų įžadų nėra. Baigęs dvejų metų naujokyną ir gerai apsvarstęs, jėzuitas duoda neturto, skaistumo ir klusnumo įžadus. Šie įžadai jau yra amžini, t. y. duodami visam gyvenimui. Tik įgiję praktinio darbo patirties, baigę studijas, iš naujo apmąstę gyvenimą Jėzaus Draugijoje, dar kartą dalyvavę mėnesį trunkančiose Dvasinėse pratybose, jėzuitai iškilmingai duoda paskutiniuosius įžadus, kuriais galutinai tampa Jėzaus Draugijos nariais.
