Kauno arkivyskupijos Caritas puslapyje pasakojama, kad dienos centre „Ateik“ aptarti įvairių gyvenimiškų temų renkasi benamystę patiriantys žmonės. Paskutinio pokalbio metu buvo kalbama apie šeimą.
„Reikia pripažinti, kad tai viena jautriausių temų žmonėms, kurie yra vieniši. Benamystę dažniausiai išgyvena vieniši žmonės. Daugeliui benamystę patiriančių žmonių šeima asocijuojasi su teigiamais jausmais, tačiau, kai jie pradeda kalbėti konkrečiais pavyzdžiais, jų nuotaika pasikeičia ir supranti, jog liūdni atsiminimai, skaudžios pirmosios šeimos patirtys įsirėžę atmintyje ir veikia jų dabartį”, – pasakojama naujausiame Caritas įraše.
„Paprašėme žmonių parašyti po vieną žodį, su kuriuo jiems asocijuojasi šeima. Jie parašė: šeima – visų pirma meilė, pasitikėjimas, pamatas, saugumas, problemos, bendrystė, jėga, viskas, tuštuma, L. (asmens vardas), šiluma, vaikai; šeima – tai visi kartu. Pasiūlius pasidalinti gražiausiu prisiminimu iš savo šeimos, deja, tik du žmonės tuo gebėjo pasidalinti. Klausimas apie gražiausią atsiminimą savaime persivertė į skausmingų prisiminimų liudijimus”, – pasakojama apie jautrius susitikimo momentus.
Caritas įraše pasakojama, kad benamystė yra sutrūkinėjusių šeimos ryšių pasekmė. „Pagal amerikiečių psichologo Abrahamo H. Maslow poreikių hierarchijos koncepciją poreikis priklausyti yra vienas svarbiausių žmogaus gyvenime. Tai yra meilės ir emocinių ryšių (socialiniai) poreikiai. Taigi, jeigu nėra šeimos – nėra ir reikalingumo jausmo. Vaikystėje žmogus patiria ir ugdo saugumo poreikį. Šeimoje asmuo mokosi aiškumo, tvarkos, patiria fizinį, emocinį, psichinį saugumą. Tačiau kartais vaikystė būna kitokia ir vaikas nepatiria saugumo, apie kurį kalbame; jo šeima nepajėgi subrandinti asmenybės. Nepavykus išugdyti suaugusio žmogaus, kuris gebėtų pasirūpinti savimi ir kitu, jis lieka vaiku, nors ir fiziškai yra suaugęs”.
