Dar birželio 16 d. Kauno arkivyskupijos kurijoje vyko neeilinė konferencija vyrams „Autoriteto galia“. Pranešimus skaitė ir liudijimais dalijosi garbingi svečiai, atvykę iš Jungtinių Amerikos Valstijų: Peter Herbeck (Peteris Herbeckas) ir dr. Peter Williamson (Peteris Williamsonas), taip pat dr. Bohuš Živčák (Bohušas Živčákas) iš Slovakijos.
Keturių valandų konferencijoje buvo kalbama vyrams aktualiomis temomis: autoriteto dovana, vyrų pavyzdžiai Biblijoje šiuolaikiniams vyrams, taip pat tėvas namuose bei kaip suderinti skirtingus vaidmenis.
Pranešėjų liudijimai ir istorijos ne vieną klausytoją privertė kitomis akimis pažvelgti į gyvenimo patirtis, stabtelėjus suklusti ir pastebėti savo santykį su aplinkiniais, Dievu ir pačiu savimi.
Štai keli vyrų pasidalijimai, kurie prakalbino jų širdis ir privertė susimąstyti:
Fernando įsiminė, kai konferencijos pranešėjas P. Herbeckas kalbėjo apie tai, jog mūsų šiandienis kultūrinis pasaulis daro dalykų, kurie yra akivaizdžiai blogi, nes mes esame tarsi apakinti; mums yra tarsi užrišamos akys, kad nematytume tikrosios tiesos. Tie akivaizdžiai blogi dalykai – tai abortas, eutanazija, transgenderizmas. Šiuos dalykus kursto Dievo ir objektyvios tiesos buvimo neigimas. Taigi, mes patys norime nuspręsti, kas gyvens, kas mirs ir kas mes esame, nesiskaitydami su Dievu.
Kitas dalyvis, Peteris, taip pat pasidalijo mintimis, kad marksistai supranta, jog revoliucijos pati didžiausia kliūtis buvo, yra ir bus Bažnyčia ir vyrai, gyvenantys šeimoje. Todėl marksizmas stipriai pradėjo „dirbti“ prie to, kad vyrus padarytų kuo mažiau priklausančius nuo šeimos; tai, pvz., įvairūs sekso priemonių pasiūlymai, kai vienareikšmiškai tyko pagunda atitolti nuo santykio su savo sutuoktine; taip pat vyrai tarsi „išraunami“ iš šeimų dėl darbo, geresnio atlyginimo iškeliant į paviršių materialius dalykus. Labai skatinamas vyro ego, kuriame jis susipainioja ir save pradeda laikyti visagaliu ir nenugalimu puikybės kalnu. Pameta Dievą ir pradeda klaidžioti tuštybėje.
Jonas prisiminė Bohušo mokytojo jautrų ir labai nuoširdų liudijimą, kuriame buvo pasakojama apie jo ir sūnaus tarpusavio santykį bei sūnaus apsisprendimą tarti „taip“ Dievui.
Paprasčiausias pabuvimas vyriškoje aplinkoje tarsi panėrė konferencijos dalyvius į bendrystę. Po konferencijos Kauno arkivyskupijos kurijoje netilo šurmulys ir vyriškas patirčių dalijimasis. O misionierės, kvietusios vyrus į konferencijų salę, po renginio sulaukė keleto dalyvių apkabinimų ir patikinimo, kad visa tai buvo labai reikalinga ir prasminga.
