Kovo 2 d. Jėzuitų gimnazijoje Kaune vyko metinė Lietuvos šeimos centrų konferencija „Šeima – nuo realybės link siekiamybės“. Į ją susirinko beveik 300 dalyvių iš visos Lietuvos (iš jų net 90 vaikų).
Konferencijos dalyvius pasveikino mokytojos Jolantos Varnauskės Suzuki smuiko klasės mokiniai. Žodį šeimoms tarė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, primindamas šeimos stabilumą garantuojančius dalykus: tarnavimą, kalbėjimą, atleidimą ir maldą kartu.
Lietuvoje dar naują šeimos liturgijos sąvoką pristatė diakonas Darius ir Jonė Chmieliauskai bei kunigas Artūras Kazlauskas. „Liturgija nėra žmogaus sukurtas dalykas. Tai Dievo sukurtas dalykas, kuriuo Dievas tarnauja žmonėms. Taigi šeimos liturgija skiriasi nuo liturgijos, kuri švenčiama Bažnyčioje, o šeimos dvasingumas skiriasi nuo vienuolinio dvasingumo“, – akcentavo kunigas Artūras.
Darius ir Jonė Chmieliauskai kalbėjo, jog šeimoje Dievas myli žmones per šeimos narius. Į šeimos, kaip namų Bažnyčios, liturgiją įeina trys elementai: krikščioniškas santykis, laikas drauge (dirbant, pramogaujant, kalbantis ir meldžiantis) ir rūpinimasis kitais. Anot Jonės, labai svarbu šeimoje atidžiai rūpintis ne tik malda, bet ir žaidimais.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas konferencijoje kalbėjo apie viltį. Yra „viltis, kad…“. Tai viltis, kad pasveiktų, viltis kad išlaikytų egzaminą, viltis, kad pasisektų. Ir yra „viltis kur“. Tai viltis Dievuje prašant to, ko trokštame, bet suprantant, kad gali būti visaip. Viltis Dievuje išlieka nepaisant, kaip pasisuks reikalai. Ją įmanoma išsaugoti tik tada, kai yra artimas ryšys su Dievu. Arkivyskupas minėjo popiežiaus Benedikto XVI encikliką Spe salvi apie krikščioniškąją viltį; be kita ko, akcentavo ir popiežiaus Pranciškaus mintį: „Vis dėlto surizikuokime manyti, kad esame ne mirties agonijoje, bet gimime; dalyvaujame didingo spektaklio pradžioje, ne pabaigoje. Reikia drąsos taip galvoti.“
Po pirmosios konferencijos dalies šeimos susirinko į Kauno arkikatedrą baziliką. Šv. Mišių liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininkas vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, kunigas Vincentas Lizdenis. Arkivyskupas K. Kėvalas šv. Mišių homilijoje, be kita ko, pasidalijo prisiminimu, kaip krizinėje vienos moters situacijoje logiškai atrodė, kad reiktų jai patarti skirtis su vyru, tačiau… jis apsisprendė padrąsinti moterį aplankyti savo vyrą kalėjime. Sodri, spalvinga tos šeimos istorija baigėsi tuo, kad sutuoktiniai, praėję labai sunkius išbandymus, sustiprino tarpusavio laimę ir meilę. Šv. Mišiose giedojo Alvina ir Vilius Kavaliūnai.
Po pietų psichoterapeutė Aušra Kurienė jautriai palietė konferencijos dalyvių širdis, aptardama kasdienes šeimos gyvenimo situacijas, kurias, būna, dramatizuojame, priminė svarbių dalykų apie paauglystės laikotarpį. „Paaugliams yra labai svarbu nuslėpti nuo kitų savo vidinę sumaištį. Dažnai jie nė už ką neišsiduos, kad kilo sunkumų. Jei pasikeitė paauglio draugai, atsirado naujų draugų, kurių jūs nepažįstate, – tai rimta. Būtinai kalbėkitės su paaugliu, kad suprastumėte, kas vyksta. Jei paauglys pradėjo slapukauti – rakinti telefonus, kambarį, jei vos tik įėjus slepiami ekranai, uždarinėjami stalčiai – tai rimta. Būtinai kalbėkitės, kad suprastumėte, kas vyksta“, – tėvams patarė psichoterapeutė. Vėliau ji atsakė į gausius susirinkusiųjų klausimus.
Lietuvos šeimos centro direktorė Vijoleta Vitkauskienė priminė apie „Tėvų liniją“, į kurią galima kreiptis telefonu arba parašyti laišką. Tėvus konsultuoja profesionalūs psichologai, kurie padeda įveikti krizę, nes dažniausiai, kai vaikams reikia pagalbos, jos reikia ir tų vaikų tėvams. V. Vitkauskienė taip pat pristatė du naujus ir svarbius leidinius: nedidelę knygutę „Šventumas, draugiškas šeimai“, kurioje trumpai ir iš esmės yra pristatomos šventumo šeimoje gairės, bei „Vaisingumo pažinimas – sveikatos raštingumas“, kurioje poros pasakoja savo istorijas apie natūralų šeimos planavimą, pristatomi šeimos planavimo metodai bei naprotechnologija.
Vyskupas Arūnas Poniškaitis, apibendrinęs konferencijos turinį, kartu su arkivyskupu Gintaru Grušu palaimino dalyvius – šeimas bei renginio organizatorius.
Net 40 savanorių talkino edukaciniuose užsiėmimuose su vaikais. Vaikams pagal amžių buvo organizuotos 5 grupės. Mažiausieji pasiliko su auklėmis gimnazijoje, kad galėtų būti arčiau tėvelių. Šiek tiek vyresni keliavo į Kauno arkivyskupoijos Šeimos centrą, kur kartu su liaudies amatų meistre Vilija Ratautiene pynė tautines juosteles. Vaikai taip pat apsilankė Tautinės muzikos muziejuje, žaidė krepšinį, klausė Jurgos Macienės tetralizuotos pasakos, o vyriausieji dalyvavo orientaciniame žygyje.
Konferencijoje buvo galima susipažinti su Dievo Motinos komandų judėjimu, įsigyti Magnificat ir Artumos leidinių. Labai dėkojame Kauno Jėzuitų gimnazijai, kuri suteikė patalpas ir skaniai pamaitino.
Už finansinę paramą dėkojama Vokietijos katalikų akcijai Renovabis ir Lietuvių katalikų religinei šalpai.
