Balandžio 24 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakultete įvyko mokslinė-praktinė konferencija „Vaiko juokas išgelbės pasaulį“, skirta Pasaulinei gyvybės dienai paminėti. Konferencijoje įvairių sričių mokslininkai ir praktikai dalinosi įžvalgomis apie motinystės ir tėvystės grožį bei privalumus, taip pat analizavo, kodėl Lietuvoje drastiškai mažėja gimstamumas ir kokios priežastys lemia, kad vaikai vis rečiau tampa šeimos prioritetu.
Gyvybės diena kasmet minima paskutinį balandžio mėnesio sekmadienį. Iniciatyva kilo 1991 m. Kardinolų Konsistorijoje, 1995 m. ją išpopuliarino popiežius Jonas Paulius II, o nuo 1998 m., atsiliepdama į Šventojo Tėvo kvietimą, šią dieną kasmet mini ir Bažnyčia Lietuvoje. Ilgainiui ši iniciatyva tapo aktuali ir platesnei visuomenei – kalbama ne tik apie gyvybės dovaną religinėje plotmėje, bet ir apie jos išsaugojimą bei kylančius iššūkius medicinoje, socialiniuose moksluose, kultūrinėje ir kt. aplinkoje.
Konferencijos pradžioje sveikinimo žodį tarė Lietuvos gydytojų asociacijos „Už žmogaus gyvybę“ pirmininkė dr. Eglė Morkūnienė, VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas dr. Benas Ulevičius, Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė dr. Ilona Joneliūnienė, LSMU Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas. Visi sveikinimo žodį tarusieji atstovai atkreipė dėmesį, kaip svarbu šiandien kalbėti apie motinystę, tėvystę, naujo žmogaus gyvybės vertę ir svarbą, iššūkius su kuriais susiduriama šioje srityje. Motinystė ir tėvystė – tai ne tik atsakomybė, bet ir neįkainojama dovana, ugdanti žmogų, bendruomenę, ir visą tautą.
Motinystė, tėvystė – esminis žmogaus transformacijos kelias
„Tėčiu būti gera“ savo asmenine patirtimi dalinosi prof. dr. Andrius Macas, LSMU Medicinos fakulteto dekanas, anesteziologijos klinikos vadovas. „Negimstame tėčiais. Jais tampame. Nuolat svarstau, ar esu geras tėtis? O juk specialių mokslų nepraėjau. Net jei tokie būtų – kažin ar visi gautume geriausius balus. Ir ką tai keistų? Manau – nieko. Kartu galvoju, jei Dievas davė ir pašaukė, tai pasirūpina ir mano netobulumu. Kad ir kaip patraukliai skambėtų tobulo tėvo ar tobulo pasiruošimo būti idealiu tėvu idėja – ji man daugiau utopinė, sukelianti nepilnavertiškumo jausmą, o gal net paralyžių ir nealsuojanti jokia gyvybe. Šiandien pavasaris – bunda gamta. Ir čia nutinka visko, tačiau jos nesustabdysi. Tad nestabdykime ir žmogaus siekio būti tėčiais ar mamomis. O abejojantiems patarkime. Pasinerti į nuotykį, kad ir kas gyvenime vėliau benutiktų. Juk tai bus ne mūsų vienų, bet ir mylinčio Tėvo Danguje, rūpestis.“
Kun. prof. dr. Andrius Narbekovas kalbėjo apie tai, kad „Negali būti meilės be vaikų, o vaikų – be meilės“. Profesorius citavo John M. Haas mintis: „Mes kovojame už brangų vaikų gėrį ir laisvą visuomenę, kurioje jie galėtų klestėti, už šeimos šventumą, už unikalios vyro ir moters draugystės, kuri kuria namus, bendruomenes ir tėvynę, vientisumą. Grėsmės šioms gėrybėms išlieka. Ir kova už teisingą mąstymą ir teisingą gyvenimą šių gėrybių atžvilgiu tęsiasi. Humaniška ir civilizuota visuomenė priklauso nuo šios kovos rezultatų.“ Mums reikia ne daugiau kontraceptinių priemonių, bet daugiau žmogiškosios atsakomybės požiūrio į vaisingumą ir pačią gyvybę.
Psichologė, LSMU Sveikatos psichologijos katedros docentė ir vedėja doc. dr. Giedrė Širvinskienė pristatė pranešimą tema „Augti motinystėje“. Prelegentė kalbėjo apie tai, kad moteris nėštumo metu, augindama vaiką ne tik rūpinasi juo, kuria ryšį, bet ir pati keičiasi, auga emociškai, psichologiškai, socialiai ir dvasiškai. Motinystė kaip keitimosi, transformacijos kelias – augindama vaiką, mama ir pati auga. Taip pat vienas iš doc. dr. G. Širvinskienės paminėtų tyrimų, kuris buvo vykdytas 17 šalių parodė, kad atsakant į klausimą, kas suteikia gyvenimui prasmę, pirmoje vietoje respondentai įvardijo šeimą ir vaikų turėjimą.
Doc. dr. Regina Mačiulevičienė skaitydama pranešimą apie motinystės reikšmę moters sveikatai akcentavo moksliškai pagrįstus duomenis. Anot prelegentės, atlikti tyrimai rodo, kad moterys, kurios yra gimdžiusios ir žindžiusios naujagimį, turi mažesnę riziką susirgti tam tikromis onkologinėmis ir lėtinėmis ligomis, palyginti su tomis, kurios nėra gimdžiusios. Moksliniais duomenimis, motinystė siejama su sumažėjusia rizika susirgti krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžiu. Taip pat nustatyta, jog gimdžiusios moterys gali rečiau susidurti su tokiomis ligomis kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, endometriozė, metabolinis sindromas, reumatoidinis artritas, Alzheimerio liga bei išsėtinė sklerozė. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad motinystė yra ne tik socialinis ir emocinis, bet ir svarbus biologinis veiksnys, turintis reikšmingą teigiamą poveikį moters sveikatai.
(Ne)sąmoningai formuojamos pražūtingos gyvybei smegduobės
Genetikas prof. dr. Danielius Serapinas kalbėjo apie prenatalinių NIPT tyrimų tikslumą ir įtaką motinų nerimo mažinimui. Nėščiųjų kokybiška sveikatos priežiūra ir sveikas gyvenimo būdas prisideda prie streso hormono kortizolio mažinimo tiek vaisiui, tiek motinai. Šiuolaikiniai neinvaziniai nėščiųjų NIPT tyrimai padėjo sumažinti invazinių prenatalinių tyrimų, tokių kaip vaisiaus vandenų tyrimas, poreikį, o tuo pačiu ir nėščiųjų nerimo lygį.
Doc. dr. Benas Ulevičius, VDU KTF dekanas pasidalino savo asmeniniu liudijimu, kaip tėvystės patirtis pakeitė visą jo gyvenimą, kaip anksčiau atrodę svarbūs dalykai tampo ne tokie svarbūs. Taip pat prelegentas palietė ir klausimą, kodėl šiandien nenorima susilaukti vaikų. Viena iš priežasčių – įsitvirtinusi ir vis populiarinama iliuzija, kad gyvenimo laimė priklauso nuo galimybės viską kontroliuoti pačiam. Vaikas – nekontroliuojama tikrovė, todėl jo bijoma. Bet vaikų principingai atsisakius liekama su savo valdomais projektais, kurie ilgainiui neteikia jausmo, kad tikrai gyveni. Tenka intensyvinti pojūčių stimuliaciją, kuri antroje gyvenimo pusėje, akims atsivėrus, neatrodo tokia jau ir vertinga. Na, o tada ieškoma būdų reanimuotis, tik tvariems santykiams ir vaikams neretai jau būna per vėlu…
Prof. dr. Birutė Obelenienė pažymėjo, jog dažnai kaip argumentas pagrindžiant vieną ar kitą teiginį, vartojama frazė „mokslu grįsta“. Tačiau pamirštama, jog teisinga terminija, kai termino pavadinimas atitinka jo turinį, yra mokslo kalbos pagrindas. Tokių sąvokų kaip „reprodukcinė sveikata“ ar „vaistinis abortas“ yra turinys neatitinka jų pavadinimo. Reprodukcinė sveikata apima ir abortus. Ar gali abortas būti siejamas su fizine, psichine, socialine ir dvasine gerovę? Ar nėštumas yra liga? Kalba ir mąstymas neatsiejami. Kalba yra kelias į žmogaus sąmonę, kuri kuria tikrovę. Kalba gali daryti įtaką mūsų pažinimo procesams, nes padeda mums struktūruoti ir organizuoti mintis. Kalbos pagalba keičiamas žmogaus mąstymas. Prof. B. Obelenienė taip pat kėlė klausimus: ar tikrai reprodukcinė sveikata ir teisės išlaisvino moterį iš reprodukcijos vergovės ir leido moteriai laisvai imtis motinystės pareigų? O gal ji tapo reprodukcinės industrijos, ribojančios informaciją, siūlančios ne vaisingumo pažinimo ir sąmoningo apsisprendimo bet komercializuotų technologijų įkaitės kelią?
Gimdyti neverta atsisakyti – kur dėsime kablelį?
Doc. dr. Tauras Mekas pasidalino savo patirtimi ir teigė, kad auginti vaikus – gera. Vaikai suteikia motyvaciją mokytis visą gyvenimą be jokių „minkštųjų“ projektų vadybininkų. Iš savo vaikų gaunama patirtis padeda geriau suprasti ir vertinti ne tik tėvystę, bet taip pat ir studentų darbus, jų elgesį. Demografinės nelaimės, užgriuvusios Lietuvą, pasekmių vienas iš šalinimo būdų – skleisti gerąją naujieną, kuo tėvus praturtina vaikai. Tai neįkainojami dalykai. Atvirkštinės žinios skleidimas – atviras veikimas prieš savo Tėvynę ir žmogaus prigimtį.
Alina Liepinaitienė ir prof. dr. Audrius Dėdelė kalbėjo apie aplinkos poveikį gyvybei kurti ir puoselėti. Norą ir galimybę kurti šeimą ir susilaukti vaikų veikia ne tik fizinė aplinka, bet ir socialinė. Mokslinis tyrimas, atliktas Lietuvoje, kuriame dalyvavo daugiau nei 20 000 nėščių ir pagimdžiusių moterų (COVID laikotarpiu) buvo nustatyta, kad moterys, kurios iki nėštumo ir nėštumo metu gyveno labai triukšmingoje, užterštoje aplinkoje, retai lankėsi arba visiškai nesilankė parkuose, miškuose, du kartus dažniau susilaukė naujagimių anksčiau gimdymo termino, be to, jie gimė mažo svorio, dažniau patekdavo į naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. Tuo tarpu socialinė aplinka neigiamai veikia jaunų žmonių, būsimų tėvų nuostatas per socialiniuose tinkluose arba žiniasklaidoje teikiamą neigiamą informaciją apie šeimą ir šeimos įvaizdį. Todėl dalis nuomonės formuotojų, garsių Lietuvoje žmonių nuostatos apie vaikus sukuria pamatą jauniems žmonėms nenorėti vaikų dėl “nenorėjimo švaistyti savo laiko; moteris tik genofondas; vyrą galima prisirišti prie savęs susilaukiant vaikų”. Vienintelė vertybė, kurios šiomis dienomis trūksta žmonėms, net ir skleidžiant paprastą žinutę kitiems – žmogiškumas. Trūksta žmogiškų vertybių ir pagarbos vienas kitam. Vaikas – tavo atspindys ir tavo paties veidrodis, kuris paliks ryškų pėdsaką Tavo gyvenimo istorijoje, kai pats geriausias Tavo kada nors turėtas gyvenime projektas.
Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Mickevičienė pranešime „Gimdyti neverta atsisakyti – kur dėsime kablelį?“ retoriškai klausė, kas gi nutiko, kad vaikai nebėra šeimos prioritetas? Mes, kaip visuomenė, turime skatinti gimstamumą – vaikai turi būti šeimos ir valstybės prioritetas, antraip demografinė krizė tik gilės, tauta nyks. Ką daryti? Būtina padėti besilaukiančioms ir vaikus auginančioms šeimoms. Svarbu sukurti krizinio nėštumo prevencijos ir kompleksinės pagalbos sistemą valstybės lygmeniu, kur pagalba būtų savalaikė, kompleksinė ir prieinama. Būtina kelti jaunų žmonių moralę, puoselėti dvasines vertybes, stiprinti gyvybės ir šeimos kultūrą, vaisingumo pažinimą, ruošimą motinystei bei tėvystei ir pan. Apie tapimą tėvais kalbėti pozityviai, bet ir nenutylėti realių iššūkių. Reklamos ir viešinimo kompanijos turėtų skatinti visuomenę atkreipti dėmesį į tai, kokia svarbi yra šeima ir kiekvienas joje augantis vaikas. Skatinti ir palaikyti gausesnės šeimos kūrimą, rodyti pozityvius ir sektinus pavyzdžius. Psichologė savo pranešime taip pat trumpai apžvelgė ir pagrindines priežastis, kodėl kai kurios poros visgi atideda ar netgi neplanuoja turėti vaikų.
Juoko nauda žmogui, šeimai, visuomenei
Konferencijoje be gausaus intelektualinio ir mokslinio turinio, gyvenimiškų patirčių pasidalinimo būta ir kuo tikriausios praktikos momentų – juoko terapijos.
Supervizorius Artūras Malinauskas pasidalino savo įžvalgomis apie „Juoką – jo raidą ir naudą žmogui, šeimai, gyvenimui ir kitiems stalčiukams“, o aktorių šeima Joana ir Justinas Narvidai, gydytojai klounai juokindami kalbėjo tema „Tėvai – juokdariai: paradoksų specifika“. Praktikos metu konferencijos dalyviai smagiai atliko šiomis dienomis ypač trūkstamą juoko terapiją – praktiką, atliko naudingas užduotis, gavo įžvalgų, kaip galima įvairiose gyvenimo srityse pritaikyt tam tikrus humoro elementus, kurie padeda žmonėms išlaisvėti, nuima įtampas, gerina santykius, emocinę bei fizinę žmogaus būklę.
„Vaiko juokas išgelbės pasaulį“ – tai ne tik poetiška frazė, bet ir gilus kvietimas atkreipti visuomenės dėmesį į žmogaus gyvybės, šeimos, motinystės, tėvystės, vaikų svarbą – mūsų Tautos išlikimo kertinę šerdį,“ – pabrėžia renginio organizatoriai: LSMU MA Farmacijos Fakultetas, LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas, VDU Katalikų teologijos fakultetas, Lietuvos akušerių sąjunga, Lietuvos gydytojų asociacija „Už žmogaus gyvybę“, Laisvos visuomenės institutas.
