Balandžio 24 d. Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje vyko Kauno I dekanato kunigų konferencija. Apie savo kunigiškosios tarnystės patirtis šį maldos už pašaukimus mėnesį pasidalijo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.
Pasak kardinolo, pirmiausia didžiausią įtaką jam renkantis kunigystę turėjo šeima, ypač tretininkė motina. Ne be jos įtakos būsimasis kardinolas nuo mažens pradėjo patarnauti šv. Mišiose. Arkivyskupas akcentavo sutiktų gerų kunigų padarytą įtaką, geros dvasinės literatūros svarbą ieškant pašaukimo. Tai padeda rasti atsakymus į klausimus ir išsklaido abejones.
Kaip vieną didžiausių išbandymų prelegentas įvardijo nušalinimą nuo kunigiškųjų pareigų ir darbo Prienų melioracijoje laikotarpį, kai už kunigų pareiškimo dėl seminarijos padėties pasirašymą ir platinimą iš jo buvo atimtas kulto tarno pažymėjimas.
Tačiau ir tą laiką kun. S. Tamkevičius SJ išgyveno kaip malonės metą, kai savaitgaliais galėjo važinėti praktiškai po visą Lietuvą ir susitikti su jau susikūrusiais Eucharistijos bičiuliais, dalyvauti kituose pogrindžio renginiuose, vesti rekolekcijas.
Didelę įtaką kunigiškoje tarnystėje padarė ir seserys vienuolės. Kaip vieną svarbiausių momentų, kardinolas įvardijo patarnavimą ligoniams. Tai, pasak kardinolo, tarsi rekolekcijos. Kiekvieną kartą, atlikdamas patarnavimus, kun. S. Tamkevičius SJ prašydavo ir ligonių maldos už jį ir jo tarnystę.
Be kita, kardinolas paragino kunigus nuolat palaikyti ryšį su žmonėmis. Daugiausia vilties ir šviesos jam ilgame kunigystės kelyje teikia Dievo žodis, o asmeniškai brangiausi metai – metai nuo pat kunigystės šventimų iki vyskupiškosios tarnystės pradžios.