Neurologas, kuris 2020 m. Niujorke reagavo į prasidėjusią COVID-19 pandemiją, šiemet apdovanotas Metų katalikų gydytojo apdovanojimu.
Medicinos mokslų daktaras majoras Danielis E. O’Connellas, (O’Konelis) apdovanojimą gavo per Los Andželo arkivyskupijos Mišias, kuris skirtas katalikų sveikatos priežiūros specialistams.
„Danas savo kelione pasidalijo per patį COVID įkarštį Niujorke, ir jo tarnystė tikrai išsiskyrė“, – sakė Elise Frederick (Elisė Frederikė), Misijų gydytojų asociacijos, skiriančios apdovanojimą, vykdomoji direktorė.
„Gebėjimas leisti savo tikėjimui vadovauti aplinkoje, kurioje esi apsuptas kitų žmonių, kurie pritaria tavo tikėjimui, yra vienas dalykas, tačiau tai daryti, tyliai liudijant savo vertybes tokiais kritiškais ir sudėtingais laikais, reikia tikro lyderio.“ O’Connellas buvo auklėjamas Katalikų Bažnyčioje ir sakė, kad katalikų tikėjimas yra neatsiejamas nuo jo medicininės karjeros.
Tikrai neįsivaizduoju savęs dirbant medicinos srityje be katalikiško krikščioniško pagrindo. Manau, kad tai yra pagrindinis, jei ne pagrindinis, veiksnys, skatinantis mane tai daryti.
Iki medicinos mokyklos jis mokėsi valstybinėse mokyklose. „Specialiai ieškojau katalikiškos medicinos mokyklos, o tai, manau, šiuolaikiniame amžiuje yra šiek tiek unikalu“, – sakė O’Conellas. „Niekada neturėjau katalikiškos mokyklos patirties ir… norėjau, kad mano, kaip gydytojo, pagrindai būtų katalikiški.“
Jis mokėsi medicinos mokykloje Lojolos universitete Čikagoje. O’Connellas sakė, kad Lojolos universitete buvo akcentuojamas etiškas elgesys su pacientais, o jo pagrindą sudarė katalikiškas dvasingumas. Jis prisiminė pirmąją anatomijos pamokos dieną. Medicinos studentai anatomijos mokėsi iš asmenų, kurie mokyklai paaukojo savo kūnus po mirties. O’Connellas prisimena, kad katalikų kunigas palaimino lavonus ir meldėsi už kūnus paaukojusių asmenų sielas.
Pirmą kartą jis buvo paskirtas 2019 m. į Jungtinę „Pearl Harbor-Hickam“ („Perl Harboro – Hikamo“) bazę Havajuose, nes valstijoje trūko medicinos personalo.
2020 m. balandžio 4 d. O’Connellas buvo paprašytas per 24 valandas išvyktii į Niujorką, reaguojant į COVID-19 pandemiją. Jis susitiko su kitais rezervistais Jungtinėje „McGuire Dix-Lakehurst“ („McGuire’o Diks Lakehurst’o“) bazėje Naujajame Džersyje. „Iš ten maždaug per dieną autobusais nuvykome į apleistą „Times“ aikštę“, – pasakojo jis. O’Connellas buvo gerai susipažinęs su Niujorku, nes atliko vidaus ligų praktiką Niujorko medicinos koledže.
„Jis net nesijautė kaip Niujorkas… Tai visiškai pakeitė mano požiūrį į miestą. Kai atvykome, tai buvo miestas vaiduoklis, visiškai apleistas“, – teigė jis.
O’Connellis manė, kad tarnaus Javitso konferencijų centre, kuris buvo paverstas laikina ligonine COVID-19 pacientams. Tačiau ją valdyti padėjo aktyviosios tarnybos kariai.
„Paaiškėjo, kad didžiausias poreikis yra aplinkinėse bendruomenės ligoninėse ir įvairiuose Niujorko rajonuose, kurie yra labai tankiai apgyvendinti ir – ypač tose vietovėse, į kurias buvome paskirti – dėl daugelio priežasčių neproporcingai paveikti COVID krizės“.
O’Connellas buvo paskirtas tarnauti į Linkolno ligoninę Bronkse, kuri, pasak jo, tuo metu buvo antra labiausiai nukentėjusi ligoninė mieste. Jo darbas apsiribojo devintuoju aukštu, kuriame buvo medicinos chirurgijos skyrius, pertvarkytas į medicinos intensyviosios terapijos skyrių.
Jis sakė, kad aukšte buvo apie 30 kambarių, kuriuose buvo laikoma apie 60 pacientų. Jis prisimena, kad ligoninė sienose išgręžė skyles, per kurias iš kambariuose esančių pacientų į koridoriuje esančius aparatus buvo nutiesti laidai.
„Situacija buvo beviltiška“, – sakė O’Connellas. „Kambariuose reikėjo įrengti laikinus ventiliatorius, o lauke, koridoriuje, nes pačiose patalpose nebuvo vietos, jos nėra pritaikytos medicinos intensyviosios terapijos skyriui, reikėjo nutiesti lašelines.“ O’Connellas yra neurologas, tačiau jo išsilavinimą sudarė metai vidaus ligų ir treji metai stacionarinės neurologijos. Vis dėlto jis nebuvo tikras, kaip jo įgūdžiai atitiks prieš jį stovinčių pacientų poreikius.
„Iš pradžių nežinojau, ko tikėtis, bet buvau paskirtas į komandą kartu su rezidentais“, – sakė jis. „Ir, patikėkite manimi, paskutinis dalykas, kurio norėjau, buvo vėl būti rezidentu. Visi, kas ką nors išmano apie mediciną, gali suprasti, kodėl. Tai tikrai buvo žeminanti patirtis.“
„Mano nuomone, slaugytojos ir kvėpavimo terapeutai atliko didžiąją dalį darbo, nes priežiūra buvo daugiausia palaikomoji.“ Jis taip pat teigė, kad didžiąją laiko dalį praleisdavo iš esmės atlikdamas grubų medicininį darbą, nors retkarčiais atlikdavo neurologinį tyrimą. Nuo keturių iki šešių dienų per savaitę O’Connellas tikrino pacientus ir padėdavo gydyti bet kokias ligas, kuriomis jie sirgo ne tik COVID-19. Daugelis jo pirmųjų pacientų buvo vyresnio amžiaus ir turėjo sveikatos sutrikimų, kurie dažnai paūmėdavo dėl koronaviruso.
Niujorko Linkolno ligoninėje O’Connellas praleido du mėnesius ir, jo skaičiavimais, per tą laiką kelios dešimtys jo pacientų mirė nuo su COVID-19 susijusių kvėpavimo takų pažeidimų arba nuo gretutinių ligų pablogėjimo užsikrėtus COVID-19 infekcija. Iki tarnybos pabaigos COVID-19 pacientų skaičius jo aukšte gerokai sumažėjo, todėl kariuomenės rezervistai galėjo sklandžiai palikti ligoninę.
Praėjo daugiau nei metai nuo O’Conello komandiruotės dėl COVID-19 pandemijos, ir jis vis dar išgyvena šią patirtį „Mano analogija – 100 metų potvynis… Tai kažkas, ko visiškai nesitiki, bet kam stengiesi tam tikru lygiu pasiruošti“, – teigė jis.
