Nuo karo Ukrainoje pabėgę ir Lietuvoje apsigyvenę šios šalies piliečiai jau vyksta namo: jiems organizuojami specialūs reisai šiuo metu užpildyti maždaug mėnesiui į priekį.
Daliai ukrainiečių išvykstant, o atvykstančiųjų srautams slopstant, nevyriausybinės organizacijos pabrėžia, kad pagalba pabėgėliams tebėra labai reikalinga.
Pabėgėliams padedanti organizacija „Stiprūs kartu“ jau mėnesį su privačia keleivių vežimo bendrove „Kautra“ organizuoja reisus į gimtinę norintiems grįžti ukrainiečiams.
Per mėnesį, kai tris kartus per savaitę vykdomos kelionės į Lvivą, taip iškeliavo jau apie 600 žmonių.
„Turime didžiulį srautą registracijos formoje – vienam mėnesiui į priekį užpildytus autobusus. Taip pat svarstoma apie didesnį reisų per savaitę skaičių“, – BNS sakė bendrovės „Kautra“ atstovas Justinas Vadluga.
Kol kas ukrainiečių grįžimas organizuojamas „Stiprūs kartu“ iniciatyva. Vis dėlto Susisiekimo ministerija BNS teigė, jog tokių paslaugų poreikis žinomas, ir „klausimas dėl galimos pagalbos į savo šalį grįžtantiems ukrainiečiams yra svarstomas“.
Migracijos departamentas turi duomenų apie 900 ukrainiečių išvykimą, tačiau jų, tikėtina, yra daugiau. Bendras Ukrainos karo pabėgėlių skaičius Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, siekia per 55 tūkstančius.
Atvyksta iš aktyvaus karo zonų
Tiek statistika, tiek su pabėgėliais dirbančios organizacijos atskleidžia, jog pastaruoju metu jų srautai yra gerokai sumenkę. Vis dėlto paramą jiems teikiančios organizacijos pabrėžia, kad ukrainiečiai dar susiduria su sunkumais, todėl jiems tebėra reikalinga pagalba.
„Srautas yra visiškai sumažėjęs“, – BNS teigė „Stiprūs kartu“ atstovas Giedrius Galdikas.
Pagalbą pabėgėliams teikiančio Raudonojo kryžiaus teigimu, pastebima tendencija, jog pabėgėliai atvyksta iš aktyvių karo zonų regionų.
„Atvykstančiųjų yra mažiau, dalis ir išvyksta. O tarp atvykstančiųjų matome pabėgėlius iš Mariupolio, Charkivo regionų“, – BNS komentavo Raudonojo kryžiaus atstovė Luka Lesauskaitė.
Ji pabrėžė, kad aukojimo tempai mažėja, o parama tebėra labai reikalinga.
„Parama yra tikrai aktuali. Ypač mažesniuose miestuose juntamas didesnis apkrovimas. Matome, jog aukojimo tempas, žmonių įsitraukimas ir savanorystės aktyvumas – sumažėjęs, nors dar turime didelį skaičių ukrainiečių, kuriems pagalba yra reikalinga“, – kalbėjo ji.
Nevyriausybinė organizacija primena, kad pabėgėliams reikia maisto, drabužių, higienos priemonių. Taip pat jiems teikiama pagalba ieškant apgyvendinimo vietos, darbo, psichologų paslaugų, socialinių paslaugų. Jiems sunkiai prieinami darželiai, mokyklos.
„Nemažai asmenų grįžta dėl antrinio apgyvendinimo, nes baigiasi sutartys su „Stiprūs kartu“ platforma. Daugiausia būstų ieškome tarp tų, kuriuos yra pateikusios savivaldybės. Dalis jų nėra pilnai įrengti, trūksta baldų, prietaisų, ir mes kreipdamiesi į bendruomenes padedame žmonėms tuos daiktus rasti“, – pasakojo L. Lesauskaitė.
Pasak Raudonojo kryžiaus atstovės, su dideliais sunkumais susiduria pabėgėliai, turintys negalią. Jiems sunku adaptuotis, nėra socialinių garantijų, trūksta lydinčių, prižiūrinčių asmenų, globos.
