Viešpatie, šiandien Sekminės! Šiandien švenčiame dieną, kai Tu, išaukštintas danguje, sėdėdamas Tėvo dešinėje, davei mums pažadėtąją Dvasią, kad liktum tarp mūsų per visas dienas iki pasaulio pabaigos ir dėl Dievo garbės bei mūsų išganymo pratęstum savo gyvenimą ir mirtį mumyse.
Viešpatie, pažvelk į tai, kas mus slegia, duok mums dvasių atskyrimo dovaną. Kokia sekminiška būtų tokia dovana!
Leisk mums suprasti, kad vis ieškant tavęs ir vis trokštant ramybės, Tavo dvasia yra taikos, pasitikėjimo, laisvės ir aiškumo dvasia, o krūpčiojimo, baimės, susigūžimo ir niūrumo dvasia geriausiu atveju yra mūsų pačių arba kylą iš tamsybių.
Duok mums savo paguodos dvasią, Viešpatie, mes žinome, kad turime ir galime išlikti Tau ištikimais liūdesy, sausroje ir bejėgiškume. Nepaisant to, mes vis tiek meldžiame Tavęs paguodos ir jėgų, džiaugsmo ir pasitikėjimo, augimo tikėjime, viltyje ir meilėje, džiaugsmingo tarnavimo ir Tavo Tėvo šlovinimo, ramybės ir taikos dvasios.
Neleisk mumyse įsigalėti dvasinei nevilčiai, tamsai, sąmyšiui, polinkiui žemiškiems ir žemiems dalykams, kito įtarinėjimams, nesuteikiant jam jokios vilties, drugnumui, liūdesiui, vienatvei, dviprasmiškumo ir kartėlio jausmui.
Visgi jei tokiais keliais mus vesti nuspręstum, meldžiame suteik, tuomet mums bent jau ištikimybės, tvirtumo ir atkaklumo dvasios, kad visiškai pasitikėdami toliau eitume keliu, kad nepasiklystume, o liktume ištikimi įsipareigojimams, kuriuos davėme, kai mūsų širdys buvo pilnos Tavo šviesos ir džiaugsmo. Taip apleistiems verčiau duok mums drąsos veikti, nerimstančią dvasią maldoje, susivaldyme ir atgailoje.
Suteik mums pasitikėjimo, kad Tavo malonė mūsų neapleis šiais laikais, kai jaučiamės vieniši, kad Tu tyliai būsi mūsų tarpe, Tu, kuris esi jėga, nugalinti mūsų bejėgiškumą. Primink mums apie savo draugiškus apsilankymus praeityje ir suteik mums jėgų laukti įvyksiančio Tavo meilės matomo apsireiškimo. Nevilties minutėmis leisk mums išpažinti savo nuodėmingumą ir vargingumą, nuolankiai priimti savo silpnumą ir suprasti, kad Tu vienas esi visokio gėrio ir dangiškos paguodos šaltinis.
O kai sulauksime Tavo paguodos, leisk mums išlikti nuolankiais ir pasiruošusiais Tau tarnauti be atlygio.
Suteik mums drąsos ir ryžtingų sprendimų dvasios, kad atpažintume beprasmius ginčus ir gundymus, kad nesileistume į diskusijas, kompromisus, bet pasakytume tam aiškiai „ne“, nes tai – pati geriausia kovos taktika. Suteik mums nusižeminimo prašyti patarimo sunkiose situacijose, be savęs menkinimo ar grožėjimosi savimi bei be kvailos puikybės, kad su viskuo galime patys susitvarkyti. Suteik mums dangiškos išminties, kad pamatytume savo charakterio ir gyvenimo silpnąsias vietas ir tvirtai augtume bei kovotume ten, kur esame labiausiai pažeidžiami.
Duok mums Sekminių dvasios, jos vaisių, kurie, anot Tavo Apaštalo, yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, švelnumas, gerumas, pasitikėjimas, nuolankumas, kuklumas, susilaikymas. Jei turėsime tokią dvasią ir jos vaisius, mes nebebūsime įstatymo vergais, bet laisvais Dievo vaikais. Tada Dvasia šauks mumyse: „Abba, brangus Tėve“, tada ji užstos mus kentėjimuose, ji bus mums aliejus, antspaudas ir amžinojo gyvenimo garantas, ji bus gyvojo vandens šaltinis, ištrykštantis mūsų širdyje ir įtekantis į amžinąjį gyvenimą bei šnabždantis: pirmyn, namo pas Tėvą!
Jėzau, atsiųsk mums savo Dvasią! Duok mums apsčiai Sekminių dovanų. Suteik mūsų dvasios akims šviesos, pripildyk mūsų dvasinius aruodus, kad atskirtume Tavo Dvasią nuo visų kitų. Duok mums savo Dvasią, kad mums galiotų pasakymas: jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris prikėlė Jėzų iš numirusių, tai jis prikels ir jūsų mirtingus kūnus gyvenimui savo Dvasia, gyvenančia jumyse.
Viešpatie, atėjo Sekminės, Tavo tarnai pilni įkvėpimo meldžiasi, leisk, kad ir mumyse įvyktų Sekminės. Dabar ir per amžius, Amen.
