Apaštalas Paulius ragina: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! Jūsų meilumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti!“ (Fil 4, 4–5). Šie apaštalo žodžiai ypač tinka Advento pabaigai, kai jau esame ant Kalėdų slenksčio.
Ketvirtąjį Advento sekmadienį Dievo žodis skelbia džiaugsmingą žinią: tuojau švęsime Jėzaus, pasaulio Gelbėtojo, Gimimo šventę.
Evangelija pasakoja apie įvykius prieš Jėzaus gimimą. Marija per Judėjos kalnyną skuba aplankyti giminaitės Elzbietos; apsireiškęs angelas pranešė Marijai žinią apie jos išrinkimą pasaulio Gelbėtojo motina ir kad jos giminaitė Elzbieta, nors būdama senyvo amžiaus, jau šeštas mėnuo nešioja pradėtą kūdikį, „nes Dievui nėra negalimų dalykų“ (Lk 1, 37). Marijos širdis sklidina džiaugsmo; ji skuba savo džiaugsmu pasidalyti su giminaite Elzbieta. Skuba ir pagelbėti
Elzbietai, nes nėštumas senyvame amžiuje yra neeilinis išbandymas.
Marijos ir Elzbietos susitikimas pilnas džiaugsmo. Šventosios Dvasios įkvėpta Elzbieta kalba Marijai: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius. Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose“ (Lk 1, 42.44). Marijos atsakymas ne mažiau džiaugsmingas: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes didžių dalykų padarė man Viešpats, ir šventas yra jo vardas!“ (Lk 1, 47.49).
Dievo artumas neša saugumą ir ramybę, kuri yra tikro džiaugsmo pamatas.
Evangelijos pasakojimas apie dviejų motinų džiaugsmą skatina džiaugtis ir mus. Dievo artumą išgyvenantis žmogus negali būti liūdnas. Dievo artumas neša saugumą ir ramybę, kuri yra tikro džiaugsmo pamatas.
Žmogus būna liūdnas tuomet, kai kenčia, kai yra kamuojamas abejonių, o ypač kai yra nusidėjęs. Nuodėmė neša tik džiaugsmo iliuziją; nusidėdamas žmogus viliasi patirti džiaugsmą, bet yra panardinamas į dar didesnį liūdesį.
turime pakankamai geras materialines gyvenimo sąlygas, bet stokojame džiaugsmo, kas žmogui yra svarbiausia.
Šventieji visuomet būdavo pilni džiaugsmo, nes Dievo artumas skatina mylėti, o kur yra meilė, ten ramybė ir džiaugsmas. Dievo artumas naikina liūdesį, nes kančioje stiprina, abejones išsklaido, o nuodėmes naikina. Kas iš mūsų nėra patyręs džiaugsmo, kai gerai pasinaudojame Sutaikinimo sakramentu!
Šiandien mes turime laisvę, turime pakankamai geras materialines gyvenimo sąlygas, bet stokojame džiaugsmo, kas žmogui yra svarbiausia. Tai liudija piktos kalbos, vieni kitų niekinimai, kaltinimai, pikti komentarai internetinėje erdvėje ir masiškai paplitęs dirbtinio džiaugsmo ieškojimas alkoholyje, narkotikuose ar bent rūkyme. Žmogus negali gyventi be džiaugsmo. Netekęs tikro džiaugsmo žmogus pradeda ieškoti juslinių malonumų, vildamasis, kad juose suras džiaugsmo. Dirbtinai žmogus bando nusiraminti ir patirti jo kruopelytę.
Piktoje ir susipriešinusioje visuomenėje be galo yra brangūs tikro džiaugsmo nestokojantys žmonės. Šiandien, kaip niekad anksčiau, yra reikalingas džiaugsmingas tikėjimo liudijimas, nes daugelis džiaugsmo ieško tenai, kur jo nė su žiburiu nesurasi. Laukdami Kristaus Gimimo šventės ir ją švęsdami, išgyvenkime Dievo artumą, kad esame mylimi Dievo vaikai ir, prisipildę dvasinio džiaugsmo, spinduliuokime jį į savo aplinką.
