Kauno arkivyskupas, emeritas Sigitas Tamkevičius Didžiojo penktadienio įrašą savo feisbuko paskyroje pradėjo tokiais žodžiais: „Didįjį Penktadienį homilija nereikalinga; Jėzaus kančios pasakojimas yra iškalbingiausia žinia, kaip labai Dievas mus myli, ir ne dėl to, kad mes geri ir neklystantys, bet jis myli mus ir nusidėjėlius, ir už tokius paaukojo savo gyvybę”. „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ ((Jn 15,13). S. Tamkevičius primena, kad „Jėzus mus vadina draugais ir už mūsų išgelbėjimą išlieja savo kraują. Tai pati brangiausia žinia, kokią tik mes galime išgirsti”.
S. Tamkevičius ragina: „Dievo žodžio paskatinti sustokime prie vieno kito Jėzaus kančios momento. Šioje kančios istorijoje kaip labiausiai nesimpatišką figūrą matome Judą. Jėzaus pakviestas į apaštalų būrį jis apvaginėjo apaštalų kasą ir ši yda Judą pražudė: už trisdešimt sidabrinių išdavė savo Mokytoją. Bet kuri yda, jei su ja nekovojama, gali mus pražudyti. Kiek žmonių pražudo perdėta meilė turtui ar nevaldomas seksualumas!”
Kardinolas tęsia: „Petras kančios akivaizdoje neišlaikė egzamino ir bailiai išsigynė savo Mokytojo. O juk neseniai prisiekinėjo, kad nors visi išsigintų savo Mokytojo, jis to nepadarysiąs. Nesistebėkime dėl Petro baimės,- ir mes patys esame pilni visokių baimių! Pokario metais iš baimės žmonės išduodavo vieni kitus, pasmerkdami juos įkalinimui, kartais net mirčiai; kiti, siekdami karjeros, tapdavo KGB kolaborantais” .
„Pilotas, aiškiai matydamas, kad Jėzus nekaltas, leido jį nuplakdinti ir nukryžiuoti. Jis bijojo, kad gali būti įskųstas ciesoriui. Tarsi atsikeršydamas jį išprievartavusiems žydams, prie kryžiaus įsakė pritvirtinti bausmės priežastį: „Jėzus Nazarenas žydų karalius“, ir net įkyria prašomas pakeisti užrašą, savo sprendimo neatšaukė”, – savo feisbuko įraše Jėzaus mirties aplinkybes aprašo kardinolas.
Štai kas išaukština moteris: net ir kryžiaus papėdėje gebėjimas stovėti tiesos ir gėrio pusėje.
Štai kas išaukština moteris: net ir kryžiaus papėdėje gebėjimas stovėti tiesos ir gėrio pusėje.Po kryžiumi stovi keturios moterys ir apaštalas Jonas. Vienas vyras ir keturios moterys. Štai kas išaukština moteris: net ir kryžiaus papėdėje gebėjimas stovėti tiesos ir gėrio pusėje. Stovėti po darbų, įsipareigojimų, daug kainuojančių sprendimų kryžiumi – tai ne tik moterų, bet kiekvieno krikščionio pareiga ir privilegija”, – teigia kardinolas.
„Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir, nuleidęs galvą, atidavė dvasią. „Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų, tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens“ (Jn 19,33-34). Iš Jėzaus šono ištekėjęs vanduo primena Krikšto vandenį, nuplaunantį mūsų nuodėmes, o Kraujas – Eucharistiją, kuria mes esame maitinami, kad turėtume jėgų stovėti tiesos ir gėrio pusėje, ir pasiektume amžinąjį gyvenimą”, – užbaigia savo įrašą kardinolas S. Tamkevičius.
