Kardinolas Mario Grechas (Marijus Grekas) teigia, kad Benediktas XVI „dažnai likdavo nesuprastas. Ir tai buvo Josepho Ratzingerio gyvenimo, teologijos ir pontifikato konstanta”. Apie tai jis rašė sausio 17 d. itališkame „L’Osservatore Romano” numeryje.
Kardinolas yra Vyskupų sinodo generalinis sekretorius ir šiuo metu vykstančio Katalikų Bažnyčios Sinodo pagrindinis organizatorius.
Maltos kardinolas palygino Josephą Ratzingerį – būsimąjį popiežių Benediktą XVI – su klounu iš garsaus filosofo Kierkegaardo pasakojimo: kai klounas bandė skelbti aliarmą, kad cirke kilo pavojingas gaisras, kuris gresia miestui, jei nebus užgesintas, miestiečiai nežiūrėjo į klouną rimtai, bet juokėsi iš to, kas, jų manymu, buvo tik jo bandymas prisivilioti juos į cirką.
Kardinolas atkreipė dėmesį, kad profesorius Josephas Ratzingeris, kaip tada buvo vadinamas jaunas teologas, 1968 m. savo knygą „Krikščionybės įvadas” pradėjo ta pačia istorija, lygindamas to meto krikščionių tikinčiųjų patirtį su nesuprasto klouno patirtimi.
„Nors Ratzingeris niekada to aiškiai nepasakė, aš įžvelgiu tapatybę ar bent jau panašumą, iš tiesų, tarp istorijos apie klouną ir asmeninės Bavarijos teologo popiežiaus istorijos”, – sakė kardinolas.
Ratzingeris ir jo šeima nebuvo suprasti, kai priešinosi nacistinei Vokietijai, sakė kardinolas. Teologas Ratzingeris taip pat nebuvo suprastas, kai laikotarpiu po Vatikano II susirinkimo kėlė klausimą, ar tam tikros siūlomos reformos yra naudingos Bažnyčiai, ir dėl to prarado tam tikrus draugus bei poziciją.
Kardinolas Ratzingeris buvo nesuprastas ir Romoje, kur, būdamas Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu, turėjo griežto ir nelankstaus žmogaus reputaciją.
„Ratzingerio nesuprato net tada, kai jis atsistatydino [iš popiežiaus pareigų], – tęsė kardinolas. – Jo figūra ir atminimas kartais naudojami ir politizuojami siekiant sukurti priešpriešą tarp popiežių Benedikto ir Pranciškaus.”
„Šie keli pavyzdžiai aiškiai parodo, kaip nesupratimas buvo nuolatinis šio žmogaus gyvenimo ir misijos veiksnys”, – sakė jis.
Taigi Ratzingeris turėjo du pasirinkimus prieš save, sakė Maltos kardinolas: arba toliau ieškoti tiesos, t. y. paties Jėzaus Kristaus, rizikuodamas likti nesuprastas šiuolaikinio pasaulio; arba eiti į kompromisą su tiesa ir nebebūti matomas kaip klounas Kierkegaardo istorijoje.
„Ratzingeriui atsakymas buvo akivaizdus. Jis niekada nenorėjo eiti į kompromisą su tiesa, nustoti ieškoti jos, kad ir kiek tai kainuotų”, – pabrėžė M. Grechas.
Ieškodamas tiesos Benediktas XVI ieškojo ne filosofinių sąvokų, bet Jėzaus Kristaus, sakė Maltos kardinolas.
„Būtent meilė toiam Dievui, susitikimas su Jėzumi vadovavo visam jo gyvenimui, – sakė jis. – Iš tiesų, kaip jis sakydavo, „Apsisprendimui tapti krikščionimi pradžią pirmiausia duoda ne etinis siekis ar kokia nors didi idėja, bet susitikimas su tam tikru įvykiu, su Asmeniu, atveriančiu gyvenimui naują horizontą ir sykiu duodančiu tvirtą kryptį (Deus caritas est, 1). Šis Asmuo yra Jėzus Kristus.”
