Esame kviečiami sinodiškumo procese suvokti, į kur mus veda Dievo Dvasia ir kaip ji nori, kad Bažnyčia atsilieptų. Tai sinodo tikslas. Visos kitos susijusios temos yra nuo jos priklausomos, sako vienas iš sinodo vadovų kardinolas J.-C. Hollerichas. Jis, kaip sinodo generalinis relatorius, spalio mėnesį asamblėjos sesijose arba kongregacijose pristatys kelsimas ir nagrinėsimas temas.
Kardinolas J.-C. Hollerichas, Liuksemburgo arkivyskupas, interviu Vokietijos katalikų svetainei katholisch.de patikino, kad sinodas išreiškia vyskupų kolegialumą pagal Vatikano antrojo susirinkimo dokumento Lumen Gentium mokymą. Šiame dokumente kalbama apie bendrąją pasauliečių kunigystę, visų pakrikštytųjų, kaip Dievo tautos, vaidmenį. Dabar tai matome sinodiškume.
Tai nereiškia, kad vyskupai nebėra vyskupai. Vyskupai ir toliau turi visą atsakomybę. Pasauliečiai nėra vyskupai, tačiau vyskupai irgi priklauso Dievo tautai. Jie paskirti, kad vadovautų Dievo tautai. Tačiau tai neįmanoma, jei jie nepažįsta Dievo tautos, jos nemyli ir negerbia. Popiežiaus žodžiais, reikia, kad vyskupas kvepėtų Dievo kaimene.
Bažnyčia „iš viršaus į apačią“ šiandien nebeveikia. Reikia Bažnyčios, kurioje būtų ne tik judėjimas iš apačios į viršų, bet ir iš viršaus į apačią. Abu lygmenys turi dinamiškai sąveikauti. Ganytojai turi klausytis Dievo tautos. Dievo tauta turi gerbti ganytojų spendimus. Bet tik kartu, kaip Dievo tauta, visi gali keliauti į ateitį. Visuma turi kurti naują ateities darną, patikino kardinolas.
Anot jo, kiekvienas sinodo dalyvis turės būti pasirengęs pakeisti kryptį asmeniškai ir sinodiškai. Jei Sinodo dalyvis ateina su įsitikinimu, kad jau viską žino, tada jis nesiklauso kitų ir negali atskirti dvasių. Jei klausosi kairės ir dešinės, kartu su visais neria į šį procesą ir meldžiasi, tada užgims nauja darna.
Naujai darnai neužtenka 50 procentų plius vieno balso daugumos. Reikia bendro pritarimo – konsensuso. Nebūtinas absoliutus visų pritarimas. Vatikano antrajame susirinkime būdavo balsų prieš. Tačiau reikia, kad pritartų didžioji dauguma. Be to, svarbus visas sinodinis procesas, ne tik rezultatas, patikino sinodo generalinis relatorius J.-C. Hollerichas.
Beje, sinodas negali visko, pažymėjo kardinolas. Reikia nustatyti prioritetus, sinodo tikslą. „Asmeniškai esu įsitikinęs, – tęsė kardinolas, – kad, kai Bažnyčia eina siektinu keliu, visada iškyla įvairių klausimų. Bažnyčia turės atsakyti į šiuos klausimus. Negalima sinodo lūkesčių perkrauti, kitaip nusivilsime. Bet tai nereiškia, kad nieko neįvyks.“
„Gali būti visko, galbūt išryškės ir nauja bažnytinė organizacinė struktūra“, – sakė kardinolas atsakydamas į vokiečių svetainės klausimą apie tokią galimybę. J.-C. Hollerichas priminė, kad sinodo asamblėja spalio mėnesį bus tik pirmoji iš dviejų asamblėjų apie Bažnyčios sinodiškumą. Kita įvyks 2024 m. Numatytina, kad ši asamblėja parengs gaires, kardinolo žodžiais – „kelio planą“, pagal kurį bus galima tęsti sinodinę kelionę iki kitos asamblėjos. Tereikia nuspręsti, kokias temas pavesti 2024 m. asamblėjai ir kaip toliau eiti iki 2024 m.
„Gali būti visko, galbūt išryškės ir nauja bažnytinė organizacinė struktūra“, – sakė kardinolas.
Ar reikia suprasti, kad dar nenuspręsta, kaip toliau eiti? Taip, pažymėjo pašnekovas Vokietijos katalikų svetainei, tai nuspręs sinodas. Nenorime pateikti jokių nurodymų.
Be daugelio kitų opių klausimų pokalbyje iškelta ir Bažnyčios Vokietijoje Sinodinio kelio tema.
J.-C. Hollerichas sakė suprantąs norą įgyvendinti reformas Vokietijoje, tačiau patikino, kad reformos Bažnyčioje nėra nurodomos. Popiežius Pranciškus ne kartą sakė, kad Sinodinis kelias yra ne tas pat, kas sinodinis procesas – išklausomi ne visų, o tik kai kurių atstovų balsai. Kardinolas samprotavo apie svarbą atsisakyti galios struktūrų. Bažnyčioje nėra galios, ten yra autoritetas, tarnystė. Reikia sumažinti valdžios aparatą, kad Bažnyčia Vokietijoje nebūtų pasmerkta mirti, sakė jis. Vokietija patiria didžiulį tikėjimo praradimą. Anot kardinolo, teisūs tvirtinantys, kad struktūrų reforma nesustabdys tikėjimo praradimo. Reikia atrasti naują būdą tikėjimui skelbti, naują kalbą Evangelijai skelbti.
J.-C. Hollerichas neabejoja, kad bus rastas sprendimas, taip pat ir Vokietijoje. „Manęs tai nejaudina. Šventoji Dvasia veikia laike ir tikrovėje. Pasitikiu gerąja Šventąja Dvasia. Pasitikiu Jėzumi Kristumi, kad jis pasirūpins savo Bažnyčia, kad Bažnyčia yra jo ir kad jis mus visus suburs. Juk Dievo Dvasia suartina, o ne skiria.“
