Kardinolas Gerhardas Muelleris (Gerhardas Miuleris), buvęs Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas duodamas interviu prancūzų katalikų dienraščiui „La Croix“ paaiškino savo kritišką požiūrį į popiežių Pranciškų.
„Popiežius Pranciškus yra paprastus žodžius vartojantis pamokslininkas, sugebantis kreiptis į paprastus žmones, ne tik į teologus ir intelektualus. Tačiau taip pat labai svarbu gebėti atsiliepti į šiuolaikinį pasaulį, pokrikščionišką ir antikrikščionišką pasaulį, kuriame gyvename, ypač Vakaruose, skelbiant Jėzų Kristų.
Svarbi tema yra ekologija, taip pat klimatas ir migracija. Tačiau dėl šių temų neturėtume pamiršti, kad artimo meilė remiasi meile Dievui. Šį transcendentinį, dieviškąjį matmenį būtina pabrėžti ir plėtoti.
Bažnyčios misija yra duoti konkrečius atsakymus į visa tai, kas susiję su didžiaisiais šiuolaikinio pasaulio iššūkiais, tokiais kaip transhumanizmas ar esminio ir struktūrinio skirtumo tarp vyrų ir moterų ištrynimas.
Šiandien susiduriame su nauju ideologiniu totalitarizmu,“ – įsitikinęs 75 m. kardinolas.
Žurnalistui pastebėjus, kad popiežius reguliariai smerkia atmetimo kultūrą, G. Muelleris svarstė: „Pavyzdžiui, popiežius kalba prieš abortus, tačiau šiuo klausimu nėra jokios plataus masto iniciatyvos. Vatikanas turėtų koordinuoti krikščioniškosios antropologijos gynimą.
Kita vertus, transhumanizmo ir žmonių redukavimo vien į jų ekonominį matmenį šalininkai yra labai organizuoti. Tai yra už bet kokio filosofinio ir antropologinio žmogiškumo matmens ribų.
Šiandien mums reikia naujos didžios enciklikos plėtojančios stiprią moralinę viziją, kuri neprieštarautų šiuolaikiniams pokyčiams, bet juos integruotų. Nesame nusistatę prieš mediciną ir komunikacijas, tačiau mūsų vaidmuo – humanizuoti šias technines priemones. Technologijos kuriamos žmonėms, o ne žmonės technologijoms.“
Vatikanas turėtų koordinuoti krikščioniškosios antropologijos gynimą.
Paklaustas, ką mano apie nuomonę, kad jis esąs popiežiaus priešas, prelatas kategoriškai tai neigė: „Vyskupas negali būti popiežiaus priešas. Tai prieštarautų vyskupo misijai. Nėra nė vieno teologo ar kardinolo, kuris būtų palankesnis popiežiui nei aš. Esu parašęs knygų apie Bažnyčios sakramentinę struktūrą po Vatikano II susirinkimo.“
„Tačiau turime pripažinti, kad per visą istoriją kai kurie popiežiai taip pat darė klaidų. Taip buvo, pavyzdžiui, viduramžiais. Kai kurie popiežiai taip pat daugiau laiko praleisdavo politikoje, pavyzdžiui, gindami popiežiui artimas valstybes, nei rūpindamiesi Kristaus Bažnyčia.
Savo laiku šventasis kardinolas Robertas Belarminas kritikavo popiežius ne siekdamas destabilizuoti popiežystę, bet norėdamas nušviesti jos misiją. Labai svarbu, kad visi popiežiai turėtų gerų patarėjų. Iš tiesų popiežius yra tik žmogus su visomis jam, kaip asmeniui, priklausančiomis galimybėmis ir ribomis.
Štai kodėl Kardinolų kolegijos užduotis yra parengti sprendimus ir patarti popiežiams. O kad tai padarytų, popiežius neturi būti apsuptas vien savo draugų, kurie viskam pritaria ir tikisi už tai atlygio,“ – teigė G. Muelleris.
