Pagrindinis vasario mėnesio įvykis Lietuvoje buvo per Pelenų trečiadienį atsinaujinęs viešų pamaldų šventimas. Prieš tai vyskupai išleido laišką tikintiesiems, kuriame apmąstę Gavėnios laiko prasmę paskelbė taisykles, leidžiančias katalikams dalyvauti Mišiose. Greta priemonių laikantis saugumo reikalavimų vyskupai nurodė riboti tikinčiųjų skaičių.
Nors priimti sprendimai buvo prognozuotini, tačiau Pelenų dienos įvykiai parodė, kad jiems nebuvo pasirengta. Šaltyje likę už bažnyčių durų garbaus amžiaus žmonės, kurie dėl ribojimo negalėjo patekti į Mišias, atrodė kaip papiktinimas. Akivaizdu, kad buvo pro pirštus pažiūrėta į organizacinius reikalus. Atrodo, reikėjo tiek nedaug: suorganizuoti srautus dalijant išankstinius leidimus ir sutankinti aukojamų Mišių laiką. Tačiau net karantininio sąstingio metu neužteko laiko (o gal dėmesingumo ir noro) atlikti tokius paprastus namų darbus.
Tai dar viena karantininė pamoka. Norisi tikėti, kad bus padarytos atitinkamos išvados, nes ateityje analogiškų situacijų tikrai bus dar ne viena.
Bažnytinis gyvenimas neapsiriboja vien tik pamaldomis. Ne mažiau svarbus matmuo yra bendruomeninis gyvenimas, kuris šiuo metu yra tapęs tik virtualus. Karantino ribojimai itin smarkiai pažeidė ir šį Bažnyčios matmenį. Verta pasakyti, kad bendruomeniškumo stoka buvo viena didžiųjų lietuviško krikščioniškojo gyvenimo problemų dar prieš karantiną. Tikrai negalėjome pasigirti aktyviu bendruomenių dalyvavimu parapijų gyvenime, neskaitant pamaldų. Akivaizdu, kad ir po karantino tai taps rimtu iššūkiu visam bažnytiniam aktyvui. Minėta situacija su nepatekusiais į pamaldas žmonėmis tik parodo gilias bendruomenės organizavimo ir jos prasmės suvokimo problemas.
Nors pamaldos ir nevyksta visu tempu, tačiau sielovadai tai ne kliūtis. Padėti tinkamai išgyventi Gavėnios kelionę siūlo vyskupas Algirdas Jurevičius, Telšių vyskupijos jutubo kanale skelbiantis kasdienius mąstymus. Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas Kauno arkivyskupijos jutube kiekvieną trečiadienį siūlo Gavėnios rekolekcijas. Kovo 4 ir 11 d. Šiaulių vyskupija kviečia į nuotolines jaunimo rekolekcijas zūmo platformoje su dienos impulsu, mąstymu, pasidalijimu. Daugiau pasiūlymų galite rasti internete.
Kelioms šeimos vertybes ginančioms organizacijoms pradėjus rinkti parašus po peticijomis šalies aukščiausioms valdžios struktūroms, viešojoje erdvėje kilo nemenka sumaištis. Paraginę palaikyti peticijas keli žinomesni dvasininkai sulaukė aršios LGBT palaikančiųjų ir influencerių reakcijos.
Lietuvos nacionalinis kultūros centras pranešė, kad nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas papildytas septyniomis lietuviškomis tradicijomis, tarp kurių yra ir didieji Žolinės atlaidai Krekenavoje, žinomi nuo XV a. pabaigos. Į juos pakviečiami giminės, draugai, ruošiamos vaišės, pinami žolynų vainikai, atgaivintas bromų pynimas. Jau ne pirmą kartą bažnytinės šventės ir tradicijos patenka į šį sąvadą.
Vasario 22–24 d. vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Pagrindinį dėmesį vyskupai skyrė prasidėjusių Šv. Juozapo metų bei šių metų kovo 19 d. prasidėsiančių Amoris laetitia – Šeimos metų šventimo programą. Vyskupas Ivanauskas pristatė kovo 24 d., organizuojama pasninko dieną vyrams.
Taip pat svarstytas dabar galiojantis Credo – Tikėjimo išpažinimo – vertimas į lietuvių kalbą.
Vyskupai kovo 6 d. kviečia tikinčiuosius jungtis į kontinentinę maldos grandinę ir melstis už mirusiuosius nuo COVID-19 Europoje.
