Nepaisant pandeminių suvaržymų 2021-aisiais metais Katalikų Bažnyčios gyvenimas Lietuvoje kunkuliavo. Peržvelkime dešimt svarbiausių įvykių, kurie turėtų įeiti į krikščionybės Lietuvoje metraščius.
Karantinas. Sausį visa Lietuva ir toliau gyveno griežto karantino sąlygomis. Bažnyčiose nevyko viešos pamaldos, nors atrodė, kad ši situacija pasikeis, kai sausio 5 d. Lietuvos vyskupų konferencija išplatino informacinį pranešimą, kad nuo sausio 11 d. viešos pamaldos su tikinčiaisiais bus atnaujintos.
Tikinčiųjų poreikis tapo argumentu Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui aiškinant visuomenei vyskupų sprendimą: „Taip, yra priimtas tas nutarimas, kadangi vis tiek žmonės labai prašo, labai reikalauja. Manau, kad reikia to dvasinio peno žmonėms, jie labai ištroškę“, – tuomet sakė E. Bartulis naujienų agentūrai BNS.
Netrukus internetinėje erdvėje pasipylė influencerių įrašai, kuriuose buvo reiškiamas pasipiktinimas, kad Bažnyčia nori susikurti sau išimtines sąlygas ir taisykles karantino ribojimuose. Neatsiliko ir politikai, pavyzdžiui, premjerė Ingrida Šimonytė išreiškė viltį, kad Bažnyčia persigalvos.
Tad nepraėjus net parai vyskupai savo posėdyje persigalvojo ir paskelbė naują laišką tikintiesiems, kuriame pratęsė karantinines sąlygas bažnyčiose. Po posėdžio surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas žurnalistams sakė, kad tikinčiųjų nuotaikos įvairios – vieniems labai trūksta bendros maldos, dvasinės pagalbos, kiti linkę saugoti ir save, ir kitus.
Be to, jis teigė, kad vyskupų nuomonės Lietuvos vyskupų konferencijoje buvo įvairios, bet atrado sutarimą „su stipria dauguma“. Taip pat arkivyskupas G. Grušas pripažino, kad tiek sugriežtinant saugumo reikalavimus, kai Mišios galėjo vykti tik nuotoliniu būdu, tiek leidžiant viešas pamaldas, sulaukta įvairių tikinčiųjų atsiliepimų.
Pamaldų viešas šventimas buvo atnaujintas vasario mėnesį Pelenų trečiadienį. Prieš tai vyskupai išleido laišką tikintiesiems, kuriame apmąstę gavėnios laiko prasmę, paskelbė taisykles, leidžiančias katalikams dalyvauti Mišiose.
Tačiau Vilniaus arkivyskupijos tikintiesiems Velykos ir vėl buvo be Eucharistijos šventimo. Skelbdamas sprendimą viešų pamaldų sustabdymą, Vilniaus arkivyskupas G. Grušas pabrėžė, kad jam buvo „skaudu, kad didelė dalis mūsų vyskupijos tikinčiųjų vėl šv. Velykas turės švęsti ne su tikinčiųjų bendruomene“.
Susiklostė paradoksali situacija, nes toks sprendimas buvo priimtas tik šioje arkivyskupijoje, nors, pavyzdžiui, Marijampolėje, kurioje susirgimų skaičius buvo panašus kaip ir Vilniuje, pamaldos vyko. Bažnytinėms bendruomenėms vėl teko suktis iš padėties: vieni kunigai patyliukais leisdavo tikinčiuosius į savo aukojamas Mišias, kiti kvietė atvažiuoti su automobiliais į bažnyčių kiemus.
Akivaizdu, kad karantinas sudavė stiprų smūgį krikščionių bendruomenių gyvenimui. Atslūgus suvaržymams dalis tikinčiųjų taip ir negrįžo prie pamaldų lankymo, taip pat sumažėjo bendruomeninio gyvenimo aktyvumas.
Maldos tiltai. Nuo sausio 6 d. Trijų Karalių šventės prasidėjo „Maldos akcija už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“. Kvietimą pasirašė virš trisdešimt šeimų, priklausančių įvairioms Lietuvos bendruomenėms ir judėjimams. Ši akcija tęsėsi 40 dienų iki vasario 16 d. Lietuvos nepriklausomybės dienos, o per šį laikotarpį buvo kviečiama kiekvieną dieną melstis specialia malda, penktadieniais maldą jungti su pasninku ir gailestingumo darbais. Bendroje maldoje vienytis interneto pagalba buvo raginamos bendruomenės, parapijos ir maldos grupės.
Maldos akcijos metu kiekvieną penktadienį buvo rengiami susitikimai jutubo ir zūmo platformose, kurių metu vyko šlovinimas, konferencijos, liudijimai ir bendra malda. Vėliau ši akcija tapo „Maldos skydu“ ir buvo papildyta nauja maldos intencija „Už namų Bažnyčią“. Gegužės ir birželio mėnesiais Lietuvos vyskupai pakvietė kasdien melstis už šeimas.
Laikas parodė, kad šios įvairios maldos iniciatyvos tapo pradžia bendruomeninio ir socialinio veiksmo. Taip pat gegužės mėnesį buvo bandoma priimti kontroversišką Partnerystės įstatymą ir šis bandymas pasibaigė nesėkme. Kas galėtų paneigti, kad neišsipildė šv. apaštalo Jokūbo žodžiai: „Daug gali karšta teisiojo malda“?
Kun. Algirdas Toliatas ir Stambulo konvencija. Kovo mėnesį šeimos instituciją ginančios organizacijos (Laisvos visuomenės institutas ir Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija) išplatino peticijas prieš Stambulo konvenciją ir Lyčiai neutralios partnerystės įstatymą. Tai smarkiai įkaitino šalies viešą erdvę. Diskusijas žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose įplieskė žinomo šalies dvasininko kun. Algirdo Toliato paraginimas pasirašyti šias peticijas.
Jo išsakyta pozicija greitai sulaukė reakcijų. Kun. A. Toliatas influencerių buvo išvadintas pižonu, hipsteriu, Tualetu, tikruoju bedieviu, menkysta, neklausančiu popiežiaus, sutanos komandos atstovu… Epitetai ir patyčios, kuriomis buvo palydėtas dvasininkas sulaukė net Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos dėmesio, kuris stojo ginti kunigo ir pareiškė, kad šalyje „susiformavo vieša inkvizicija“.
Pozityvus aspektas – Lietuvos krikščioniškos bažnyčios ir bendrijos vieningai pasisakė prieš Stambulo konvencijos ratifikaciją. Esame tam tikros klasikos akivaizdoje, kai grėsmė verčia peržengti konfesines ribas bei ieškoti sutarimo. Galima manyti, kad negatyvi visuomenės reakcija padarė savo poveikį, nes Seimo pavasario sesijos darbotvarkėje liūdnai pagarsėjusios konvencijos ratifikacijai vietos neatsirado. Laimėtas mūšis, bet ne karas ir ateitis žada rimtas įtampas tarp įvairių mūsų sociumo grupių, nes naivu būtų tikėtis, kad valdantieji taip lengvai atsisakytų savo planų.
Brolio Pauliaus Vaineikio OFM istorija. Dabar jau buvęs Kretingos Pranciškonų gimnazijos kapelionas br. Paulius Vaineikis OFM paragino feisbuke pasirašyti aukščiau minėtas peticijas. Netrukus jos buvo pašalintos iš šios katalikiškos ugdymo įstaigos soc. tinklo paskyros. Motyvas – gimnazija neturi būti „politikavimo“ erdve. Nenuostabu, kad tai sukėlė įvairias reakcijas katalikiškoje bendruomenėje. Įvykis neliko nepastebėtas ir viešojoje erdvėje.
Negana to, į viešumą buvo ištraukta adventinių rekolekcijų įrašo ištrauka, kurioje pranciškonas neigiamai atsiliepė apie LGBT veiklą. Jam buvo greit prilipdyta homofobo etiketė, o tai sukėlė jau P. Vaineikio ironišką reakciją feisbuke. Pranciškonas sulaukė net teisėsaugos tyrimo, kuris galiausiai baigėsi niekuo.
Vėliau ne sykį br. Pauliaus pasisakymai ar paraginimai susilaukdavo tiek kritikos (ypač iš jo ordino), tiek palaikymo iš visuomenės. Didelį ažiotažą sukėlė jo maldos žygis apie Seimą ir raginimai nesiskiepyti. Galiausiai br. P. Vaineikis pasitraukė iš socialinių tinklų, nebendrauja su žiniasklaida, tačiau esant progai išsako savo pilietinę ir krikščionišką poziciją kaip Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos kapelionas.
Didysis šeimos gynimo maršas. Nors šis įvykis yra labiau visuomeninės reikšmės, tačiau jis palietė ir Bažnyčios gyvenimą.Jis sukėlė dideles diskusijas tiek dvasininkijoje, tiek tarp įvairių bažnytinių bendruomenių.
Iš pradžių renginio organizatoriai paskelbė, kad į šeimos vertybes ginantį protestą yra pakviesti Lietuvos vyskupai. Netrukus, Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriatas išplatino pareiškimą, kad Vilniaus ir Kauno arkivyskupai renginyje nedalyvaus.
Vis tik Bažnyčios hierarchai (arkivyskupas K. Kėvalas, kardinolas S. Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas J. Kauneckas) įvairiomis progomis pažymėjo, kad maršo tikslai atitinka vyskupų poziciją šeimos klausimais.
Vis dėlto Bažnyčios regimumas pasireiškė mitingo rytą ir Vingio parke. Socialiniuose tinkluose gausu nuotraukų, kuriose užfiksuota kaip išvykstančius laimino kunigai, tarp jų ir minėtasis P. Vaineikis. Susirinkusius į Vingio parką palaimino ir bendrai maldai pakvietė kariuomenės kapelionas kun. Arnoldas Valkauskas, o kunigas disidentas Robertas Grigas pasakė kalbą, kuri sulaukė didelio atgarsio visuomenėje. Minioje buvo matyti ne vienas kunigas, įvairių parapijų ir bendruomenių nariai.
Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos įsteigimas. Liepos 2 dieną įvyko steigiamasis Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta steigimo deklaracija, įstatai, išrinkta taryba, o pirmininku išrinktas Audrius Globys.
Profesinės sąjungos dvasiniu vadovu tapo kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, o kunigas Algirdas Toliatas – dvasiniu palydėtoju.
Kaip teigia steigėjai, krikščionys darbe ir visuomeninėje veikloje vis dažniau patiria mobingą ar psichologinį spaudimą. Įsigali savicenzūra arba baimė kalbėti. Krikščionys yra verčiami tylėti arba elgtis prieš savo sąžinę ir tikėjimą. Tokia visuomeninė situacija – krikščionofobija – paskatino burtis į profesinę sąjungą. Lieka tikėtis, kad šis darinys ilgainiui įsitvirtins šalies socialiniame gyvenime.
Prelato Visvaldo Kulboko šventimai. Birželio 15 d. popiežius Pranciškus Visvaldą Kulboką, Vatikano diplomatinėje tarnyboje dirbantį Telšių vyskupijos kunigą, paskyrė apaštališkuoju nuncijumi Ukrainoje.
Iškilmės vyko rugpjūčio 14 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, joms vadovavo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas. Kartu su juo rankas ant šventinamojo naujo vyskupo galvos uždėjo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Petar Rajič, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, taip pat visi kiti iškilmėje dalyvavę vyskupai. Arkivyskupas V. Kulbokas tapo trečiuoju lietuviu Šv. Tėvo pasiuntiniu (nuncijumi). Taip pat jis yra jauniausias nuncijus visoje Katalikų Bažnyčioje.
Vilniaus arkivyskupo G. Grušo išrinkimas į CCEE pirmininkus. Rugsėjo 23–26 dienomis Romoje vyko Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) plenarinė asamblėja, kurios tema: „Europos vyskupų konferencijų taryba – 50 tarnystės Europai metų – atsiminimai ir perspektyvos „Fratelli tutti“ kontekste“.
Šioje plenarinėje asamblėjoje įvyko Europos vyskupų konferencijų tarybos vadovybės rinkimai. Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininku išrinktas Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas. Jis tapo pirmuoju lietuviu, išrinktu į šias svarbias Katalikų Bažnyčios pareigas Europoje.
Šiluvos deklaracija. Šiluvos atlaiduose rugsėjo 12 d. švenčiant Šeimų dieną popiežiaus Pranciškaus paskelbtais Šeimos-Amoris laetitia bei Šv. Juozapo metais, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas paskelbė deklaraciją, skelbiančią apie būtinumą gerbti ir saugoti prigimtinius ir pamatinius žmogaus bei visuomenės gėrius.
Šiluvos deklaracijoje primenama, kad „Laisvoje demokratinėje valstybėje būtina gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius: žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties; vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą; šeimą, kylančią iš vyro ir moters santuokos, kraujo ir giminystės ryšių; tėvų teisę pagal savo dorovinius principus auklėti vaikus; sąžinės, religijos ir žodžio laisvę, kuri saugo visuomenę nuo totalitarizmo pagundų.“
Gali būti, kad deklaracija ilgainiui taps orientyru krikščionių socialiniam ir politiniam veikimui.
Dvasininkų lytiniai piktnaudžiavimai. Šiemet buvo pranešta apie du dvasininkų lytinius nusižengimus prieš nepilnamečius. Kovo 13 d. Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas pranešė apie galimą nusikaltimo prieš mažametį atvejį.
Kunigo atžvilgiu nėra pradėti teisėsaugos veiksmai Lietuvoje, nes galimas nusikaltimas padarytas JAV.
Paskutinis A. Volskio paskyrimas Vilniaus arkivyskupijoje baigėsi 2019 metų vasario 14 dieną. Pastaruoju metu kunigui, be oficialaus paskyrimo, buvo leidžiama tarnauti Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje.
Kauno arkivyskupijoje liepos mėnesį pradėtas tyrimas dėl atvejo, įvykusio Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos parapijoje. Skundą dėl netinkamo kunigo elgesio pateikė negalią turintis parapijietis, todėl šiuo metu dvasininkas yra nušalintas nuo kunigiškų pareigų.
Procesas vyksta pagal tokiems atvejams Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacijos numatytas gaires bei laikantis kitų Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodekso normų. Kol vyksta tyrimas, neatskleidžiamos detalės, nei kunigo tapatybė.
Tokių atvejų atskleidimas įgalina Bažnyčią eiti apsivalymo keliu.
