Dalinamės Sveikatos teisės instituto verstu Karos Thomas, Australijos Medicinos darbuotojų bendruomenės sekretorės, straipsniu, publikuotu „The Spectator Australia”.
Ilguoju laikotarpiu charakteris yra esminis faktorius ir individo, ir valstybės gyvenime, – Teodoras Ruzveltas, 1900
Balandžio 13 d., ketvirtadienį, Naujame Pietų Velse buvo numatytas Australijos Medicinos darbuotojų bendruomenės susitikimas-diskusija apie tai, kaip atstatyti pasitikėjimą valstybine sveikatos priežiūra.
Ar gali egzistuoti pasitikėjimas valstybine sveikatos priežiūra, jei joje nėra priėjimo prie tiesos, stokojama garbingo elgesio ir sąžiningumo? Kas nutinka, kai mūsų medicinos, biurokratijos, politikos, žurnalitiskos ir teisės autoritarai neturi tų charakterio bruožų, kurie kelia pasitikėjimą?
Ką darote, kai atrodo, jog neįmanoma reikalauti sprendimų priėmimo skaidrumo, atskaitomybės už duomenis ir teisingumo dėl netinkamų sprendimų? Kaip vėl atkursime pasitikėjimą valstybine sveikatos priežiūros sistema, jei turintieji visas galias, rodos, neatsako už savo veiksmų ar neveikimo pasekmes?
Kaip Thomas Sowellas yra pasakęs, „sunku įsivaizduoti kvailesnį ir pavojingesnį sprendimų priėmimo būdą, nei leidimas atiduoti tuos sprendimus į rankas žmonių, kurie už neteisingą elgesį nemoka jokios kainos.” Pasitikėjimas, pasak Anglų kalbos Oksfordo žodyno, yra tvirtas tikėjimas asmens ar dalyko sąžiningumu, tikrumu, teisingumu ir tvirtumu.
Tiesa yra realių dalykų, faktų pagrindas. Garbė – tai stipraus etiško elgesio ir sąžiningumo pojūčio turėjimas. Sąžiningumas – tai tvirtas laikymasis giliai etiškų, negendančių vertybių kodekso.
Daugeliui COVID pandemijos laikas sukūrė begalinį nestabilumo jausmą, nes mūsų pasitikėjimas šiomis esminėmis vertybėmis buvo nepataisomai sugriautas. Medicinos etikos principai, įrodymais grįsta medicina, fundamentalūs visuomenės sveikatos principai, politikams prideramas rūpestingumas, institucinis reguliavimas ir teisinė gynyba – visa tai buvo ignoruota arba nukreipta vien tik į susitarimą išgauti kuo didesnį visuomenės sutikimą. Ir tai buvo sutikimas, grįstas neteisinga ir klaidinančia informacija, o turintieji galią, rodos, neužtikrino net elementaraus rūpestingumo laipsnio ir neskaitė net savo pačių ataskaitų.
Nuo karantinų iki natūralaus imuniteto, iki mirtingumo rodiklių, vakcinų saugumo ir veiksmingumo – apie visa tai aiškėjanti tiesa rodo nesugebėjimą sąžiningai laikytis šiuolaikinio mokslo rūpinantis australų sveikata ir saugumu.
Rimčiausios klaidos padarytos nėščiųjų ir vaikų atžvilgiu. Šalies gydytojai, kurie išdrįso prabilti, žinojo, kad tai jiems gali kainuoti karjerą, santykius, finansinį stabilumą ir reputaciją. Tačiau jie vis vien kalbėjo, kadangi žinojo, jog kovidiniai viešosios sveikatos potvarkiai yra žalingi ir gali kainuoti gyvybes bei turėti fizinių, socialinių ir ekonominių pasekmių nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Tie šių laikų didvyriai buvo cenzūruojami, išguiti iš tam tikrų platformų ir baudžiami už bandymus valdžios įstaigas atvesti prie įrodymų.
Ar mes turėtume pasitikėti žmonėmis, kurie neatsiskaitinėja už savo klaidas, ar žmonėmis, kurie didžiai aukojosi ieškodami gyvybes gelbstinčios tiesos? Kaip Dr. Michael Keane ir aš klausėme ankstesniame straipsnyje, kas lemia pasitikėjimą institucija? Intelektualinė laisvė, praktikuojama atvirame moksliniame dialoge, ar priverstinis vienos „tiesos“ režimo primetimas grasinant profesine ekskomunika?
Ginti medicinos etiką, tinkamą informuotą sutikimą ir įrodymais grįstą mediciną nuo biofarmacinės cenzūros industrijos sistemos ir nuo valdžios slibinės, primetusios savo „žinią“ kaip vienintelės tiesos šaltinį, yra labai rizikinga – tai kai kuriuos žmones iš prestižo privertė pasitraukti į maisto bankus. Ar yra kas nors garbingiau nei nesileisti į kompromisus dėl tiesos kovoje už žmonijos apsaugą? Ar galima geriau apibrėžti sąžiningumą nei „darymas to, kas yra teisinga, žinant, kad gali tekti sumokėti didelę kainą“?
Moraliems žmonėms labai skaudu, kai jie jaučiasi bejėgiai apginti kitus. Daugelis jautė didį sielvartą stebėdami sunkioje padėtyje esančias šeimas. Buvo sunaikintos darbo vietos, susvyravo ateities ekonomikos klestėjimo lūkesčiai, sutrikdyta vaikų raida, išaugo psichologinės sveikatos problemos.
Vakcinų sąlygoti sveikatos sutrikdymai buvo beprecedenčiai, o mirtys taip ir liko nepripažintos – viskas veltui.
Vakcinų sąlygoti sveikatos sutrikdymai buvo beprecedenčiai, o mirtys taip ir liko nepripažintos – viskas veltui. Ir daugeliu atvejų tereikėjo tik atitinkamo rūpestingumo ir nuolankumo. Ar yra pateisinimas tam, kad Sveikatos departamento vadovas, rodos, nežinojo apie paties departamento teisės aktą, tokį kaip neklinikinio vertinimo ataskaita?
Perskaičius neklinikinio vertinimo ataskaitas ir Visas viešojo vertinimo ataskaitas, Patariamojo komiteto vakcinų klausimais susirinkimų protokolus ir Pfizer’s 5.3.6 po vakcinų autorizavimo stebėtų nepageidaujamų poveikių ataskaitų analizę sunku suprasti, kaip buvo priimti tam tikri sprendimai ir kuo dar, jei ne vien akla viltimi, buvo pagrįsta „saugių ir efektyvių vakcinų mantra“. Ar yra priimtina visai visuomenei primesti teisės aktus, kai yra akivaizdu, jog jie yra nemoksliški, jiems stinga rimtų duomenų ir jie pagrįsti slaptomis rekomendacijomis ir visa tai galiausiai veda prie mirties pandemijos ir ekonominės katastrofos?
Kaip atrodė vyriausybės COVID visuomenės sveikatos sėkmė? Iki tol, kol nebuvo imta įgyvendinti prievartinio, privalomo karantino ir „tik skiepijimo“ strategijos, nebuvo ir mirties pandemijos. O dabar mes išgyvename būtent tą: perteklinių mirčių skaičius yra nematytas nuo pasaulinių karų laikų.
Nuolat prisidengusios paslaptingumo šydu mūsų valdžios įstaigos įgyvendino autoritarinius pandeminius teisės aktus, prieštaraujančius pačių įstaigų planams. Mano manymu, toks elgesys pareikalavo gyvybių. Sunku nematyti šių klaidų pasekmių.
Nuolat prisidengusios paslaptingumo šydu mūsų valdžios įstaigos įgyvendino autoritarinius pandeminius teisės aktus.
Tiesa apie valdžios nemoksliško ir nepateisinamo atsako į COVID pandemiją žalą vis labiau kaupiasi ir melo tvirtovė jau griūva. Akivaizdus žiniasklaidos ir vyriausybės nusikaltėliškas veikimas buvo atskleistas paskelbus „Twitter“ failus, JAV Senatą, „WhatsApp“ skandalą ir įtariamą bendradarbiavimą tarp socialinės žiniasklaidos platformų, PSO ir Baltųjų rūmų.
Teismo nutartimi paskelbti ir vėliau peržiūrėti Pfizer dokumentai rodo, ką visuomenė turėjo patirti. Pfizer-BioNTech COVID-19 vakcinų/BNT 162b2 neatidėliotino naudojimo leidimas buvo suteiktas remiantis 170 pacientų veiksmingumo duomenimis, surinktais vos per 2 mėnesius ir esant dideliems protokolo nukrypimams.
Remiantis šiais abejotinais tyrimo duomenimis, mums buvo pasakyta, kad du „saugūs ir veiksmingi“ dūriai sustabdys virusą ir visuomenė galės grįžti į normalų gyvenimą; tada buvo reikalingi trys dūriai, tada keturi, o dabar daugiau.
„Pfizer“ pripažįsta, kad prieš pirmą kartą išplatindama vakciną netikrino viruso perdavimo. Neseniai atskleista, kad jie bandė tam tikrą informaciją įslaptini 75 metams. Tačiau tikimasi, kad australai pasitikės įstatymų leidėjo užtikrinimu, jog vaistų gamintojai bus atskaitingi…?
Ši eksperimentinė vakcinacija, remiantis 2021 m. sausio mėn. Patariamojo komiteto vakcinų klausimais posėdžio protokolu, patvirtina, kad nėščios moterys nėra įtrauktos į jokius tyrimus. Man atrodo, kad nebuvo duomenų apie mRNR pasiskirstymą ir skilimą, lipidų nanodalelių preparato toksiškumas nebuvo specialiai ištirtas, kaip ir nepakankamai ištirtos daugybė kitų rimtų tikimybių.
Tai reiškia, kad visa propaganda apie „saugu ir veiksminga“ buvo pagrįsta pakartotiniais teiginiais iš ataskaitų, kad „nėra tikėtina“, jog COMIRNATY komponentai susiję su rizikomis. Ar ramina tai, kad visos visuomenės ir kitos kartos sveikata turi būti grindžiama viltingais lūkesčiais, o ne jokiais tikrais svariais duomenimis?
Nors mūsų politinis ir biurokratinis elitas pamažu praranda biologinės tikrovės suvokimą, vis tiek teisinga tikėtis, kad jie nelaiko moterų graužikais. Remiantis vyriausybės pranešimais, laikinasis [vakcinavimo – vert. pastaba] leidimas buvo suteiktas remiantis bandymų su žiurkėmis duomenimis apie reprodukcinį saugumą.
Naujoviška genų terapija be pakankamų duomenų apie saugumą buvo be išimties primesta nėščioms darbuotojoms grasinant atleidimu iš darbo ir tuo pačiu galimybės išmaitinti savo vaikus praradimu. Vienas JAV akušeris tai pavadino „šiurkščiausiu etikos pažeidimu medicinos istorijoje“. Prie to turėtume pridėti spaudimą leisti šias eksperimentines injekcijas sveikiems vaikams, kuriems Covido rizika statistiškai nulinė.
Vyriausybės Covid politika padarė daug žalos, kurios padariniai didėja kiekvieną dieną ir negali būti ignoruojami. Dabar atskleidžiami paslapties gaubiami ir prievarta primesti teisės aktai, griežta cenzūra bei represijos. Skaidrumo ir atskaitomybės nebuvimas laužomų medicinos principų akivaizdoje rodo, kaip mažai vertinamos negendančios tiesos, garbės ir sąžiningumo vertybės. Mes buvome išduoti. Pasitikėjimas valdžia ir jos institucijomis, rodos, nebepataisomas. Bet nepaisant to, yra daugybė australų, tikinčių tiesos, garbės ir sąžiningumo galia bei pasirengusių už tai mokėti didžiulę kainą.
Pasitikėjimas valdžia ir jos institucijomis, rodos, nebepataisomas.
Būtent šie mūsų tautos žmonės, tiek medikai, tiek ir ne medikai, atsisakę tylėti, kai tik sužinojo tiesą, turi galią atkurti pasitikėjimą ir ištaisyti žalą. Jie labai daug paaukojo, kad susikautų su biofarmacinės industrijos slibinu. Tiesa yra svarbi, o be garbingumo ir sąžiningumo pasitikėjimas susvyruoja. Būtent jie kovodami pralaužė ledus ir leido atsirasti dabar matomoms srovėms.
Vardan tiesos, garbingumo ir sąžiningumo mes, Australijos Medicinos darbuotojų bendruomenė, kartu su kitais žmonėmis visoje šalyje klausiame, kalbame, rašome ir organizuojame renginius bei agituojame, kadangi esame susitelkę gelbėti gyvybes laikydamiesi priesaikos, principo „pirmiausia nepakenk“.
Duomenų ir sveikatos rekomendacijų skaidrumas, atskaitomybė už sprendimus ir atvira intelektinė mokslinė laisvė yra tai, kas atkurs pasitikėjimą visuomenės sveikata. Ir vėl cituoju Ruzveltą:
Gerai turėti vikrų kūną, dar geriau – intelektą, bet visų geriausia – charakterį… Ilgainiui, didžiojoje gyvenimo kovoje, ne intelekto puikumas, ne išpuoselėto kūno tobulumas bus svarbu, kai palyginsime tai su dorybių rinkiniu, aktyviomis ir pasyviomis vidinėmis savybėmis, kurias visas kartu vadiname charakteriu.
Sveikiname žmones, kurie išliko drąsūs patirdami spaudimą, kurie tvirtai pasisakė prieš neteisingą autoritarinę sveikatos sistemą. Kai visuomenėje plačiai paplis supratimas apie tai, kas įvyko, tie žmonės greičiausiai bus centrinės figūros, kurios sugrąžins pasitikėjimą.
