Prorusiškas kraštutinių dešiniųjų kandidatas Calinas Georgescu (Kelinas Džordžesku) netikėtai gerai pasirodė Rumunijos prezidento rinkimuose, aplenkė proeuropietišką ministrą pirmininką ir tikriausiai pateks į antrą rinkimų ratą, rodo beveik galutiniai rezultatai, paskelbti pirmadienį, suskaičiavus daugiau kaip 99 proc. balsų.
Balsavusiųjų apklausos iš pradžių rodė, kad centro kairės ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu (Marčelis Čolaku) užtikrintai pirmauja ir kad antroje vietoje yra vienas centro dešinės kandidatas, todėl manyta, kad C. Georgescu į kitą mėnesį vyksiantį antrą turą nepateks.
Premjeras, iki šiol buvęs rinkimų favoritas, kaip parodė beveik galutinai suskaičiuoti rezultatai, pirmadienį iš rinkimų iškrito.
M. Ciolacu pirmame ture užėmė trečią vietą su 19,16 proc. balsų. Prorusiškas kandidatas C. Georgescu surinko daugiausiai balsų – 22,94 proc., po jo sekė Elena Lasconi (Elena Laskoni), centro dešinės pažiūrų nedidelio miesto merė.
Kad ir koks bus rezultatas, „kraštutiniai dešinieji kol kas yra didelis šių rinkimų laimėtojas“, naujienų agentūrai AFP sakė politologas Cristianas Pirvulescu (Kristianas Pirvulesku).
Kitas nacionalistų kandidatas, George Simionas (Džordžė Simionas), šiuo metu yra ketvirtas, tad kraštutiniai dešinieji tikriausiai gauna apie trečdalį sekmadienį įvykusių rinkimų balsų.
Tai būtų politinis žemės drebėjimas 19 mln. gyventojų turinčiai šaliai, kuri iki šiol neužimdavo nacionalistinės pozicijos ir tuo skirdavosi nuo Vengrijos bei Slovakijos.
Rinkimų laimėtojas daugiausia reprezentaciniame Rumunijos prezidento poste pakeis Klausą Iohannisą (Klausą Johanisą).
Ant kortos pastatyta daug
M. Ciolacu Socialdemokratų partija Rumunijos politiką formavo daugiau kaip tris dešimtmečius. Sekmadienį atiduodamas savo balsą jis pažadėjo stabilumą ir padorų pragyvenimo lygį.
Tačiau augant susirūpinimui dėl infliacijos ir karo kaimyninėje Ukrainoje, kraštutiniai dešinieji prieš rinkimus, regis, sustiprino savo pozicijas.
C. Georgescu populiarumą pastarosiomis dienomis padidino „TikTok“ kampanija už pagalbos Ukrainai nutraukimą. Jis taip pat skeptiškai kalbėjo apie Rumunijos narystę NATO.
C. Georgescu populiarumą pastarosiomis dienomis padidino „TikTok“ kampanija už pagalbos Ukrainai nutraukimą. Jis taip pat skeptiškai kalbėjo apie Rumunijos narystę NATO.
„Šįvakar Rumunijos žmonės prašė taikos. Jie šaukė labai garsiai“, – sakė jis.
G. Simionas taip pat pasinaudojo rinkėjų pykčiu dėl infliacijos ir žadėjo prieinamesnį būstą. Balsuodamas jis įspėjo dėl esą galimų sukčiavimo bei užsienio kišimosi.
Rumunijai, turinčiai 650 km ilgio sieną su Ukraina, ant kortos pastatyta daug.
Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, Rumunija dabar vaidina gyvybiškai svarbų strateginį vaidmenį NATO, nurodo idėjų kalvė „New Strategy Center“.
Rusijos šnipai?
Rinkimų kampanija pasižymėjo kontroversijomis ir asmeniniais išpuoliais.
G. Simionas buvo kaltinamas tuo, kad susitiko su Rusijos šnipais, bet pats tai neigia.
M. Ciolacu buvo kritikuojamas už naudojimąsi privačiais lėktuvais.
Kai kurie stebėtojai tikėjosi Kimpulungo miestelio merės ir vienos centro dešinės opozicinės partijos lyderės E. Lasconi gero pasirodymo.
Politologas C. Pirvulescu sakė, kad netikėta kraštutinių dešiniųjų sėkmė galėtų padaryti „užkrečiamąjį poveikį“ gruodį vyksiantiems parlamento rinkimams, o tokiu atveju gali būti sunku suformuoti valdančiąją koaliciją.
