Kaišiadorių vyskupijos kurijoje – ryšių stiprinimas su Lenkijos katalikais

Lapkričio 12 d. Kaišiadorių vyskupijos kurijoje įvyko Lietuvos vyskupų konferencijos Ryšių su Lenkijos vyskupų konferencija tarybos susitikimas su Lenkijos vyskupų konferencijos Ryšių su Lietuvos vyskupų konferencija taryba.

Popiežiui Jonui Pauliui II paraginus dar 1996 metais prie Lietuvos ir Lenkijos vyskupų konferencijų susikūrė tarybos, skatinančios bendradarbiavimą ir ryšių stiprinimą tarp kaimyninių kraštų bažnyčių.

Susitikime dalyvavo tarybos pirmininkas Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius ir Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius kun. Andžej Šuškevič.

Iš Lenkijos vyskupų konferencijos pusės dalyvavo tarybos pirmininkas Varšuvos-Prahos vyskupas Romuald Kamiński, Balstogės vyskupas pagalbininkas Henryk Ciereszko, Lomžos vyskupas pagalbininkas Tadeusz Bronakowski, kun. Henryk Zieliński, kun. Maciej Miętek ir kun. Leszek Marius Jakoniuk.

Susitikimo pradžioje pasidžiaugta, kad pavyko atnaujinti tarybų susitikimus, kurie dėl pandemijos buvo negalimi. Pagrindinį impulsą diskusijai suteikė savaitraščio Idziemy redaktorius kun. Henryk Zieliński pranešimas apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje. Pranešėjas kalbėjo apie tendencijas Bažnyčiai priskirti etiketę, esą ji – konservatyvi arba liberali, tačiau Bažnyčia visuomet atranda savo kelią nesileisdama susiaurinama jokiomis etiketėmis.

Pavojus Bažnyčiai kyla tuomet, kai ji pernelyg daug dėmesio skiria horizontaliai misijai (rūpestis žemiška tikrove ir netgi vargšais), dėl ko nukenčia vertikali Bažnyčios misija – dievogarba.

Šiuolaikinė visuomenė vengia mąstyti apie Dievą, tačiau mirties akivaizdoje Dievo klausimas tampa labai aktualus.

Prelegentas atkreipė dėmesį ir į moralines visuomenės nuotaikas. Keista, kad teisė į seksą tampa svarbesne už teisę į gyvybę. Nerimą kelia ir gyvūnų humanizacija, kuomet gyvūnams suteikiamos teisės, panašios į žmogaus teises.

Pastebima, jog visuomenėje įsivyrauja atstūmimo kultūra, kurią prelegentas įvardijo kaip modernią kankinystę.

Pastebima, jog visuomenėje įsivyrauja atstūmimo kultūra, kurią prelegentas įvardijo kaip modernią kankinystę: „mažiau bus kraujo kankinių, tačiau daugės kankinių, kurių geras vardas bus suterštas, o jie patys bus eliminuoti iš visuomenės gyvenimo“. Prelegentas paragino nepamiršti neprilygstamo žmogaus kilnumo, kuriuo vadovaujantis žmogaus palaužti nepajėgia jokia ideologija.

Pranešimo minčių paskatinti tarybos nariai dalijosi mintimis apie Lietuvos bei Lenkijos katalikų gyvenimo pasiekimus bei sunkumus, kalbėjo apie pagalbą karo pabėgėliams bei sprendė kitus aktualius klausimus.

Lietuvos ir Lenkijos vyskupų konferencijų tarybų susitikimo dalyviai meldėsi kartu su kaišiadoriečiais prie pal. Teofiliaus Matulionio relikvijų Kaišiadorių katedroje, o sekančią dieną dalyvavo Vilniuje Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaiduose.

1 KOMENTARAS

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version