Asmeninio asistento ir jo kliento santykiai – tai daugiau nei tik pagalba kasdieniuose reikaluose. Tai ryšys, kuris gali transformuoti abu gyvenimus, kaip tai įspūdingai pavaizduota prancūzų filme „Neliečiamieji“ (Intouchables). Šioje istorijoje turtingas paralyžiuotas vyras Filipas, nusprendęs samdyti asmeninį asistentą, pasirenka netradicinį kandidatą – Drisą, jauną vyrą iš priemiesčio su problemine praeitimi. Nors iš pradžių jų gyvenimo būdai atrodo nesuderinami, galiausiai jų bendravimas tampa gyvybiškai svarbus abiem.
Drisas ne tik padeda Filipui judėti, atlikti įprastas procedūras ar prižiūrėti jo aplinką – jis atneša į Filipą gyvenimą humoro, spontaniškumo ir drąsos priimti save tokį, koks jis yra.
Tuo tarpu Filipas tampa Driso mentoriumi, parodantis naujas galimybes, išlaisvinančias iš ankstesnių stereotipų ir apribojimų. Ši draugystė atskleidžia, jog asmeninio asistento vaidmuo – tai ne vien buitinė pagalba, bet ir emocinis palaikymas bei gebėjimas suteikti gyvenimui prasmę.
Šis filmas tampa puikiu pavyzdžiu, kodėl asmeninių asistentų pagalba yra neįkainojama žmonėms, susiduriantiems su negalia. Lietuvoje ši pagalbos forma taip pat tampa vis labiau pripažinta, tačiau dar reikia didesnio visuomenės supratimo ir paramos.
Švedija turi vieną pažangiausių asmeninių asistentų sistemų pasaulyje, kuri remiasi savarankiško gyvenimo principu. Šios sistemos pagrindas – suteikti žmonėms su negalia galimybę gyventi oriai, dalyvauti visuomenės gyvenime ir gauti visą reikalingą pagalbą, kad jie galėtų patenkinti savo kasdienius poreikius.
Būtent Švedijoje teko lankytis šių eilučių autoriui ir semtis patirties asmeninio asistento pagalbos tema. Su kaimyninės šalies praktika turėtų susipažint tiek mūsų žmonės su negalia, tiek mūsų sprendimų priėmėjai.
Toliau pateikiame išsamią informaciją, įskaitant skaičius ir konkrečius pavyzdžius.
Pagalbos apimtys ir valandų skaičius
Asmeninė pagalba Švedijoje organizuojama pagal individualius poreikius, kurie vertinami kasmet arba kas dvejus metus.
Pavyzdžiui, asmuo su lengva negalia, kuriam reikia pagalbos tik apsipirkti ar ruošti maistą, gali gauti 20 valandų pagalbos per savaitę. Šios valandos apmokamos savivaldybės.
Štai Anna, gyvenanti mažame miestelyje, naudojasi pagalba tik ryte ir vakare, kai reikia apsirengti ir ruoštis miegoti.
Kai kurie žmonės gauna apie 150–200 valandų pagalbos per mėnesį. Šios valandos dažniausiai skirtos kasdieniams poreikiams, tokiems kaip maisto ruošimas, apsipirkimas, higiena ir namų tvarkymas.
Pavyzdžiui, Erikas, su judėjimo negalia, bet gyvenantis savarankiškai, turi du asistentus, kurie dirba po 75 valandas per mėnesį.
Na, o didelio poreikio asmenys su kompleksine negalia gali gauti iki 36 valandų per parą, kai nuolat reikia dviejų asistentų (po 12 valandų pamainomis).
Štai Lisa, turinti daugybinę negalią, gyvena savarankiškai ir nuolatiniam pagalbos poreikiui užtikrinti turi keturis asistentus, kurie keičiasi pagal grafiką.
Pagalbos finansavimas
Asmeninė pagalba Švedijoje finansuojama dviem būdais. Valstybės finansavimas (LSS įstatymas sukurtas 1994 m.) užtikrina visas išlaidas, kai pagrindinių poreikių pagalbos kaina viršija 20 valandų per savaitę.
Tokia vidutinė valstybės finansuojamos pagalbos kaina vienam asmeniui siekia apie 300 000 kronų (26 000 eurų) per metus.
Taip pat galimas ir savivaldybės finansavimas, tuomet, jei žmogus nepatenka į LSS sistemą, visą pagalbą apmoka savivaldybė. Tokiu atveju žmogus turi pats sumokėti iki 2 500 kronų (220 eurų) per mėnesį už pagalbą.
Organizavimo modeliai
Žmonės su negalia Švedijoje gali rinktis vieną iš keturių pagalbos tiekimo modelių.
Pirmajame savivaldybė figūruoja kaip tiekėjas. Štai Jonas, kuris gyvena mažame miestelyje ir gauna pagalbą iš vietinės savivaldybės, nes nėra alternatyvių tiekėjų. Savivaldybė apmoka visą pagalbos organizavimą ir atlyginimus.
Kitas variantas – mažos įmonės. Pavyzdžiui, Maria, turinti negalią, pasirenka nedidelę įmonę, kuri specializuojasi teikdama asmeninio asistento pagalbą ir apmoko darbuotojus pagal jos poreikius.
Tačiau galima rinktis ir dideles įmones. Tomas, gyvenantis Stokholme, naudojasi didelės įmonės pagalba, kurioje dirba keli šimtai asistentų. Įmonė garantuoja, kad asistentas visuomet bus prieinamas, net jei vienas iš jų susirgs.
Ketvirtasis modelis – kooperatyvai. Pavyzdys: Jamie Bolling, kuri pati pasirinko kooperatyvą kaip pagalbos tiekėją. Kooperatyvas perima visas administracines funkcijas, o žmogus su negalia gali sutelkti dėmesį į savo poreikius. Administravimo išlaidos: apie 8 % nuo bendros finansavimo sumos, kurios apima socialinius mokesčius, mokymus ir kelionių išlaidas.
Darbo sąlygos asmeniniams asistentams
Asmeninis asistentas Švedijoje dirba pagal aiškias taisykles, tačiau sistema yra lanksti. Dažniausiai asistentai dirba apie 150–160 valandų per mėnesį. Kai kurie dirba tik 80 valandų per mėnesį, derindami šį darbą su kitomis veiklomis.
Kelionių išlaidos apmokamos, jei biudžetas tai leidžia. Atlyginimas mokamas pagal valandinį tarifą, kurį nustato tiekėjas (savivaldybė, kooperatyvas ar įmonė).
Specialūs modeliai – JAG kooperatyvas
JAG kooperatyvas yra unikalus modelis, skirtas žmonėms su intelekto ar kompleksine negalia. Štai jo ypatumai – 24 valandų pagalba (žmonės su negalia gyvena savuose namuose ir gauna nuolatinę pagalbą).
Pagalbos garantuotojas užtikrina, kad asmuo su negalia niekada neliks be pagalbos. Jei asistentas suserga, garantuotojas paskiria kitą.
Pavyzdžiui, Oskaras, turintis kompleksinę negalią, turi tris asistentus, kurie dirba pamainomis. Jei vienas iš jų negali atvykti, JAG kooperatyvas randa laikiną darbuotoją.
Poreikių pervertinimas ir iššūkiai
Asmeninės pagalbos poreikiai reguliariai peržiūrimi įprastai kas 2 metus, tačiau kai kuriuose regionuose pervertinimai gali vykti net kas mėnesį. Pavyzdžiui, vienoje savivaldybėje vyrui kas mėnesį atliekamas pervertinimas dėl galimų piktnaudžiavimų sistema.
Įstatymų pokyčiai kelia naujų iššūkių. Štai ekonominės krizės laikotarpiu (1994 m.) LSS įstatymas suteikė plačias teises žmonėms su negalia, tačiau šiandien, kai valdžia kalba apie biudžeto taupymą, vis daugiau pasigirsta siūlymų apriboti šias pagalbą.
Vis tik Švedijos sistema yra ne tik ekonominė, bet ir socialinė investicija, leidžianti žmonėms su negalia gyventi oriai, dalyvauti darbo rinkoje ir būti pilnaverčiais visuomenės nariais.
