Po septynis mėnesis trukusios kelionės iš Žemės, JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Marso tyrimų zondo „Mars 2020“ marsaeigis „Perseverance“ vasario 18-ąją buvo nutupdytas Raudonosios planetos paviršiuje.
Tačiau nedaugelis žino, kad į Marsą keliavo ir Dievo Motina, tituluojama Nuestra Señora de Flores (Gėlių Dievo Motina), Aloros miesto Ispanijoje globėja.
Kaip informuoja Lrytas.lt, žmonių, norėjusių nuskraidinti savo vardus ir pavardes į Marsą, duomenys elektronų srove buvo išgraviruoti ant trijų nedidelių „Perseverance“ plokštelių.
Karinių oro pajėgų seržantas Francisco Jose Fernandezas „Sur News“ sakė įtraukęs Nuestra Señora de Flores, kuriai yra labai pamaldus, vardą.
„Net ir nustojus veikti marsaeigiui, tie vardai išliks viduje. Juos galės pasiekti radusieji mašiną, arba žmonės, įskūrę Marse, jei kada tai įvyks. Žinia, kad po kelerių metų [jos] vardas bus ten, kosmose, tarp Marso slėnių ir dykumų, labai jaudina“, – kalbėjo pareigūnas.
F. J. Fernandezas su džiaugsmu pasakojo, kaip žinia apie „Marijos buvimą Marse“ pasidalino su Nuestra Señora de Flores brolijos nariu Álvaro Fernándezu García-Gordillo. Pasak vienuolio, bendruomenė, išgirdusi naujieną, buvo nustebusi ir šokiruota:
„Visada didžiuojamės, kai Gėlių Dievo Motina išvyksta iš miesto, tačiau vykti į Marsą yra visiškai unikalu. Tai neprilygsta niekam, apie ką mes būtume galvoję ar įsivaizdavę“.
„Perseverance“ buvo paleistas 2020 metų liepos 30-ąją ir ant Marso paviršiaus buvo nutupdytas vasario 18 d.
Planuojama, kad jo pagrindinė misija truks kiek ilgiau kaip dvejus metus, bet marsaeigis tikriausiai veiks daug ilgiau. Jo pirmtakas „Curiosity“, atkeliavęs į Raudonąją planetą prieš aštuonerius metus, tebevažinėja.
Per ateinančius metus „Perseverance“ mėgins surinkti 30 uolienų ir grunto mėginių. Šiuos mėginius, sudėtus į sandarias talpas, planuojama pargabenti į Žemę kuriuo nors metu 4-ajame dešimtmetyje, kad būtų galima ištirti laboratorijose.
Visureigio dydžio „Perseverance“ sveria apie toną, turi dviejų metrų ilgio manipuliatorių, 19 vaizdo kamerų ir du mikrofonus. Jame taip pat sumontuota kai kurių itin modernių prietaisų.
Yra žinoma, kad senais laikais Marsas buvo daug šiltesnis ir drėgnesnis. Ankstesni tyrimai rodo, kad kadaise šioje planetoje buvo gyvybei tinkamos sąlygos. „Perseverance“ uždavinys – padėti išsiaiškinti, ar Marse iš tikrųjų buvo išsivysčiusi vietinė gyvybė.
Aparatas vasarą turėtų padaryti pirmuosius gręžinius, taip pat pradėti kitais prietaisais tyrinėti paviršiaus cheminę sudėtį ir ieškoti organinių medžiagų.
Be to, bus atliktas eksperimentas, aiškinantis, ar iš Marso atmosferos, kurią daugiausiai sudaro anglies dvideginis, būtų įmanoma išgauti deguonies, kaip tai fotosintezės metu daro augalai.
Atliekant šį bandymą tikimasi atsakyti į klausimą, ar astronautams pavyktų apsirūpinti deguonimi per potencialius būsimus skrydžius į Raudonąją planetą.
„Perseverance“ – tik penktasis Marsą sėkmingai pasiekęs ratuotas zondas. Pirmasis marsaeigis buvo nutupdytas 1997 metais; iki šiol tokių misijų yra surengę tik amerikiečiai.
Jungtinės Valstijos taip pat planuoja žmonių skrydį į Marsą, bet šis projektas tebėra pradiniame etape.
