Šv. Kūčių ir Kalėdų laikotarpiu buvau atsijungęs nuo naujienų. Nuo jų jau kiek pavargau. Kartu nenorėjau susigadinti šventinės nuotaikos. Iškart po šventinio savaitgalio visgi vėl patikrinau, kas gero nutiko Lietuvoje. Ir ne juokais išsigandau išgirdęs, kad Seimo nariai neturintys galimybių paso (toliau GP) nebegalės dalyvauti posėdžiuose. Norėčiau, kad tai būtų tik nepagrįstos baimės, hiperbolizuotas trydaliojimas, bet manau, kad tai yra mūsų parlamentinės demokratijos pabaigos pradžia.
Visi mes esam skirtingi, visi matome pasaulį savaip. Kiekvienas turime savo idealios visuomenės viziją. Pavyzdžiui, mano idealioje Lietuvoje žodis vaibelis bus uždraustas. Kiekvienas jį pavartojęs sulauks milžiniškų piniginių baudų, kurių nesumokėjęs sės į kalėjimą, o jo turtas bus nusavinamas baudoms padengti. Mūsų visų laimei, aš nesu vienvaldis Lietuvos autokratas ir tokia vizija tikrove netaps, bent jau artimiausiu metu.
Taip pat yra tuntas dalykų, kuriuos aš darau, ko kiti negali pakęsti. Tai natūralu, mes neprivalome mėgti visų žmonių. Tačiau, jei norime gyventi civilizuotoje visuomenėje, kuri yra kertinis mūsų visų gerovės pamatas, privalome gerbti kitą nuomonę, derinti savo poreikius su kitų.
Jei norime gyventi civilizuotoje visuomenėje, kuri yra kertinis mūsų visų gerovės pamatas, privalome gerbti kitą nuomonę, derinti savo poreikius su kitų.
Priešingu atveju, turime autokratiją, kurioje visi esame priversti gyventi pagal vieno vienintelio žmogaus, tirono taisykles. Nors interesų derinimai ir kompromisai niekada iki galo nepasieks kiekvieno asmeninio idealo, galutinis mūsų visuomenės variantas bent iš dalies primins kiekvieno mintyse turimą viziją. Taigi, iš esmės mes turėsime bent dalį akcijų mūsų visų valstybėje, kai tirono atveju, jis vienas valdo 100 proc. visko.
Kadangi mūsų yra labai daug ir spręsdami dėl bendrų elgesio taisyklių (įstatymų) su kiekvienu nepakalbėsime, mes tai darome per Seimą. Išsirenkame kandidatą, kurio pažiūros labiausiai sutampa su mūsiškėmis ir už jį balsuojame. Tokiu būdų Seime turime savo atstovą.
Tie išrinkti atstovai vykdo politiką, kuri yra (idealiu atveju, bent jau teoriškai) artimiausia jų, o tokiu būdu ir už juos balsavusiųjų pažiūroms. Todėl draudimas dalyvauti ir balsuoti posėdžiuose Seimo nariams, kurie neturi GP yra tolygus sprendimui atimti balsavimo teisę iš didelės dalies žmonių. Dalinė vienos visuomenės dalies tironija kitos atžvilgiu.
Įsivaizduokime, kad į valdžią atėjo radikalūs katalikai, pasikonsultavo su savo bendrapartiete, vyriausiąja teologe ir nutarė, kad į Seimo posėdžius bus priimami tik tie parlamentarai, kurie yra pakrikštyti, praėję Pirmąją Komuniją ir priėmę Sutvirtinimo sakramentą. Jokio balsavimo ir dalyvavimo diskusijose dėl įstatymų projektų, kol neturi visų trijų. Šie menami valdantieji tokį įstatymą aiškintų tuo, kad grynai katalikiška visuomenė yra sveikesnė, moralesnė. Krikštas, Komunija bei Sutvirtinimas yra tik formalus to sveikumo ir moralumo įrodymas.
Galimybių pasų tikrinimas / BNS nuotr.
Jie galėtų prisigalvoti dar įvairiausių argumentų, kodėl toks draudimas yra būtinas: per Seimo narius reikia rodyti teigiamą pavyzdį platesnei visuomenei; saugoti Seimo narių sveikatą, nes kitų konfesijų atstovai dėl savo nevalyvo gyvenimo būdo patys serga ir platina įvairiais, civilizuotam žmogui nebebūdingas, ligas; gerinti bendrą moralę Seimo posėdžių metu. Ir taip toliau.
Bet visa tai tėra naivūs pasiteisinimai, vienos ideologinės grupės bandymas primesti savo valią visai šaliai dirbtinai atsikratant oponuojančiais jų vizijai.
Identiška yra reikalauti GP iš Seimo narių. Žinau, daugelis jaučiamės išvarginti pandemijos, pastovios mirčių, susirgimų statistikos. Nesibaigiančių, kas kelias savaitės skelbiamų pokyčių pandemijos valdymo tvarkoje. Pavargome domėtis kvadratinių metrų parduotuvėje, greitojo testo galiojimo laiko, ligoninėse užimtų intensyvios priežiūros lovų skaičiaus ir suvakcinuotos populiacijos proporcijos sąveikomis.
Yra žmonių, kurie, nuvargę nuo visų šių veiksnių ir statistikų lavinos, paprastumo dėlei ima tapatinti GP su sveikata, saugumu, dėl to galvoti, kad draudimas eiti į Seimą be GP yra tolygus draudimui žudyti. Bet tai yra netiesa. GP yra grynai politinis pramanas. Kaip ir bet kokiam kitam politiniam sprendimui jam yra alternatyvų. Jis nėra šventas, nekeičiamas, iš degančio krūmo išgirstas, akmens lentelėse iškaltas, esantis aukščiau žmogiškos kritikos.
Nenoriu, kad mano šalis pataptų vieta, kur vyrauja viena teisinga, valdančiosios daugumos priimta nuomonė.
Nesileisiu plačiau į GP trūkumų aptarimas čia, bet tik paminėsiu, kad esu girdėjęs nemažai pandemijos valdymo alternatyvų, kurios teigė, kad GP niekaip užsikrėtimų ir mirčių skaičiaus nesumažino, o galbūt, suteikdamas klaidingą saugumo jausmą, netgi šį skaičių padidino. Nežinau, ar tai tiesa, bet vienu dalyku esu tikras: nenoriu, kad mano šalis pataptų vieta, kur vyrauja viena teisinga, valdančiosios daugumos priimta nuomonė, o jai oponuojančios yra išstumtos iš viešojo diskurso ir įstatymu uždraustos.
Deja, bet būtent tai ir buvo padaryta. Šio straipsnio rašymo metu GP yra reglamentuotas ministro įsaku, bet ateityje ruošiamasi jį įtvirtinti įstatymu. Žinant, kad balsuoti dėl tokio įstatymo galės tik GP turintys Seimo nariai, kaip manote, kiek legitimus bus toks balsavimas?
Man asmeniškai tai atrodo tiek pat teisinga kaip balsavimas dėl privalomo, neatlygintino, kasmetinio visų Lietuvos merginų pirmakursių pozavimo erotinių kalendorių fotosesijoje. Na, o vieninteliai balso teisę dėl šio klausimo turintys asmenys yra vyriškos lyties, Šeškinės „garažiukų“ autoservisų darbuotojai.
Niekada neatrasime, kas teisingiausia mums visiems kaip visuomenei, jei dalį jos užtildysime, o kitą nuomonę uždrausime. Mano tėvai ir seneliai gyveno vienos teisingos nuomonės sistemoje. Pakankamai apie ją prisiklausiau, kad žinočiau, jog didelės laimės ten nebuvo.
