Justas Sakavičius. Bet kokios problemos sprendimas prasideda nuo jos įvardijimo

Būtent tą padarė savo kalboje Lietuvos advokatūros pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė.

Panašu, kad šių dienų didžiausia bėda tampa nebe Covid- 19 ligos suvaldymas, tačiau galimai nepagrįsti ir neteisėti žmogaus teisių ir laisvių ribojimai. Šiuos ribojimus, prisidengdami valdžios mandatu ir žmonių stichine baime, kuriame patys, o vėliau patys nuo jų siekiame vaduotis. Bijodami būsimų “uždarymų”, siekdami “įgyti” valdžios apribotas ir mūsų anksčiau turėtas teises sutinkame su mums primetamu savo teisės į privatų gyvenimą ir kitų teisių bei laisvių praradimu. Esame priversti skiepytis, testuotis apriboti kitas savo teises, ne dėl to, kad taip manome esant teisinga ir reikalinga mūsų ar visuomenės sveikatos atžvilgiu, bet dėl to, kad tiesiog neturime kito pasirinkimo.

Šiuo metu Lietuvoje žmogaus teisių apsaugą turėtų vykdyti Seimo kontrolieriai, Lygių galimybių kontrolierius, Vaiko teisių kontrolierius, Žurnalistų etikos inspektorius, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Šioje srityje turėtų dirbti Seimo Žmogaus teisių komitetas, įvairius žmogaus teisių aspektus įgyvendinančios ministerijos. Lietuvoje taip pat aktyviai veikia per 50 nevyriausybinių organizacijų turinčių dirbti šioje srityje. Tačiau nei iš vienos iš šių institucijų neišgirdome jokio komentaro šiandieninių žmogaus teisių ribojimų klausimais.

Todėl kas kitas, jei ne Lietuvos advokatai turėtų imtis šios nelengvos iniciatyvos ginti žmogaus teises? Tai yra advokato teisė ir pareiga, nepaisant to, kad už tai gali tapti, švelniai tariant “nepopuliarus”.

Pabaigai primenu advokato priesaikos tekstą, kuris šiomis dienomis aktualus, kaip niekada:„Aš, advokatas (-ė) (vardas, pavardė),prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesines paslaptis ir savo elgesiu nepakenkti advokato vardui. Tepadeda man Dievas“.