Dirigento Alfonso Vildžiūno rankos pakilo ir žmonių pilną Kauno Dainų slėnį užliejo „Lietuviais esame mes gimę“, taip pradėta šimto metų sukaktį mininti Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“.
Dainų dienoje Kaune šeštadienį dalyvavo apie 3,5 tūkst. choristų ir atlikėjų iš visos Lietuvos ir išeivijos, renginį stebėjo tūkstantinė žmonių minia, nusėdusi atnaujinto amfiteatro suolus ir šlaitus.
Vieni, nors gyvena Kaune dešimtmečius, Dainų šventę gyvai stebėjo pirmą kartą, kitiems šventėms suskaičiuoti neužtenka vienos rankos pirštų.
Jubiliejinės Dainų šventės renginiai sekmadienį keliasi į sostinę, kur tęsis kitą savaitę. Visos šventės metu Vilniuje numatoma priimti 37 tūkst. dalyvių. Pasak organizatorių, tai rekordinis pastarųjų kelių dešimtmečių dalyvių skaičius.
Jungtis tarp praeities ir dabarties
32-ejų Džiugas Kuliešius iš kamerinio choro „Druskininkai“ BNS sakė, kad choristai šeštadienio rytą, kepinant saulei, turėjo stiprią repeticiją.
„Tad jau visas žmogiškąsias galimybes ištestavome, prisikaupėme jėgų per pietus ir, ko gero, kaip šventės metu skambėjo ne kartą, ta daina sujungė mus, sutelkė ir atsirado iš kažkur dangiškai tos energijos“, – šypsojosi vyras.
Jis tvirtino besidžiaugiantis atradęs jungtį tarp praeities ir dabarties.
„Labai netikėta atrasti tas trumpas lietuvių liaudies dainas, kurios buvo parengtos šiai šventei naujai, nes supratau, kad jos ilgus amžius ar net dešimtmečius skambėjo tarp mūsų tautos žmonių, bet mane aplankė tik šiemet“, – kalbėjo Dž. Kuliešius.
„Kūrinius, kuriuos aranžavo patys kiečiausi kompozitoriai šių dienų Lietuvos, mes kalėme, gludinome visus metus. O tokiame antrame plane pasiliko dainos, kurios galbūt lydės kaip paveldas, iš kartos į kartą, kurias norėtųsi per gyvenimą išmokti“, – pridūrė jis.
Vyras dalyvavo tūkstantmečio Dainų šventėje 2009-aisiais, per šį laiką Džiugas teigė paaugęs kaip dalyvis ir laukiantis pagrindinio Dainų šventės renginio Vingio parke.
„Nuo pradžių atidaryti Kaune ir numatyti, kad laukia tokia didi savaitė, aktyvi, su kulminacija Vingio parke, nušviečia tą horizontą labai teigiamai“, – sakė choristas.
Vainikėliai – Joninėms, karūnos – „Kepurinei“
Ant tako, vedančio į šokėjų aikštę, stovėjo tautiniu drabužiu apsitaisiusi mergina, karūnas šokėjoms keičianti į žolynų vainikėlius. Darbas įtemptas, nes kolektyvas tuoj turėjo atlikti numerį su nauju galvos aksesuaru.
„Todėl, kad yra skirtingi šokiai. (…) Pavyzdžiui, „Joninių burtai“, kadangi Joninės, reikia žolinius vainikus dėvėti. „Leliumai“ yra merginų šokis, kuris daug gražiau su vainikais, su gėlytėmis. O karūnos nuo pat senesnių laikų tiesiog buvo priskirtos „Kepurinei“, „Gyvatarui“ arba „Kubilui“, – paaiškina Sigutė Amšiejūtė iš Kauno technikos kolegijos kolektyvo „Pušynėlis“.
18-metei studentei gražiausias – šešias minutes trunkantis šokis „Joninių burtai“, per kurį tarp šokėjų pradeda lakstyti persirengėlės raganos.
„O taip prieš žmones nebaisu, tikrai labai linksma. Aš noriu parodyti, ką moku, mačiau, ir per teliką rodė, šokau pirmoje eilėje ir labai patiko. Man smagu šokti“, – kalbėjo S. Amšiejūtė.
Prakaitą nuo kaktos braukė 53-ejų Rytis Sologubas iš Domeikavoje, Kauno rajone, veikiančio kolektyvo „Džiaukis“.
„Šoku, nedainuoju dar, bet eisiu dainuoti. Kai pasensiu visai (juokiasi – BNS). Ką tik dabar „Į kermošių“, „Subatėlę“ šokom, dar čia šoksim. (…) Koks skirtumas, ką šokt, kaip nori šokt, viskas tinka“, – sakė vyras.
Pasak jo, vieni tautinius šokius šoka nuo vaikystės, kiti supranta, kad tokiu būdu galima palaikyti lietuvybę, tretiems tai galbūt maloni „užklasinė“ veikla – reguliarios repeticijos, koncertai savaitgaliais.
Septintoje Dainų šventėje dalyvaujančio vyro teigimu, sklandžiam pasirodymui padėjo namų darbai, sunku išdėlioti choreografiją aikštėje nebuvo, priešingai – smagu.
„Visi čia šoka jau po 20 metų, tų tokių minių buvo. Kitą savaitgalį bus Vilniuje. Išvažiuojame pirmadienį, manau, ten dar bus kokius penkis kartus daugiau. Kad jaudulys būtų, tikrai nėra dėl žiūrovų. Dėl pačios šventės gal kažkiek kirbena, vis tiek šimtas. Kai pagalvoji, prieš tą šimtą kažkas irgi darė, ir tu dabar darai“, – sakė šokėjas.
„Smagu širdyje, kada patriotizmas užgimsta“
52-ejų kaunietė Ilona Latvė tvirtino Dainų šventę stebinti pirmą kartą.
„Vis norėdavau, bet vis neišpuldavo, deja. Nuotaika patriotinė, šiaip gera tiesiog. Gražūs žmonės, pakylėta, gera, kad tu čia esi“, – kalba moteris.
Skambant Vytauto Kernagio „Mūsų dienos kaip šventė“, kaunietė dėstė, kad jai prie širdies – patriotiniai kūriniai.
„Tautiniai patiko, šie paskutiniai žinomi ir tiesiog užkuria, bet tie, kur Marcinkevičiaus (žodžiai – BNS), tiesiog ten ašarą net nubraukiau. (…) Užbaigimas irgi gerai, banguoja, ir tas, ir tas, visa režisūra gerai“, – džiaugėsi I. Latvė.
Ji Dainų šventės atidarymą Kaune stebėjo su drauge iš Vilniaus. Kitą savaitę Ilona ketina vykti į sostinę, kur jiedvi klausys pagrindinio koncerto Vingio parke: „Bandysime pajusti dvasią ir ten, ir ten.“
Imigrantu Kaune save vadinantis 37-erių Arvydas Strimaitis teigė esantis Dainų šventės „intensyvus lankytojas“ nuo 2016 metų.
„Ir labai smagu širdyje, kada patriotizmas tas užgimsta“, – sakė vyras, pažiūrėti šventės atvykęs su žmona Milda ir vaikais.
„Kadangi turime mažamečių vaikų, nelabai ir pasėdėsi, mes su mažamečiu praleidome krūmuose tiesiog skabydami lapelius ir klausydamiesi lietuvių liaudies dainų“, – juokėsi A. Strimaitis.
Mildai labiausiai patiko vizualizacijos, Arvydui – ir senos, ir naujos muzikinės kompozicijos.
„Mes čia etatiniai lankytojai. (…) Aš ir dalyvavusi vaikystėje. Tikrai labai daug žmonių, tiek daug neatsimenu, kada mačiau slėnyje. (…) Dainuoti norėčiau, bet jau nepadainuoju, neištraukiu tų aukštų natų, o kažkada… Paauginsime vaikus ir eisime į tautinius“, – kalbėjo M. Strimaitienė.
Savaitė nemigo naktų, bet viskas gerai
Kaip sakė Dainų dieną Kaune organizuojančio Kauno kultūros centro (KKC) direktorė Erika Stepankevičienė, šokėjų ir choristų Dainų slėnyje šeštadienį susirinko iš visos Lietuvos bei užsienio.
„Aišku, visi iš Kauno visuomenininkai, kurie veikia, dainuoja ir šoka, taip pat iš Klaipėdos, Šiaulių, Pasvalio, Panevėžio, iš visos visos Lietuvos. Yra iš Čikagos atvažiavusi bendruomenė lietuvių, iš Sietlo, jie apgyvendinami viešbutyje. Kiti po renginio vyksta namo“, – kalbėjo E. Stepankevičienė.
Anot jos, kolektyvai intensyviai repetavo dvi savaites, choristai ruošėsi kultūros centre patausojant juos nuo kaitrios saulės, o šokėjai plušo Dainų slėnyje.
„Srautų suvaldymas, kad viskas laiku suvažiuotų, technika. Dirba virš šimto komandos žmonių. Mes kaip kultūros centras daugiausia turime sukoordinuoti, kad visi atliktų savo darbą. Šitas ir buvo sunkiausia“, – teigė E. Stepankevičienė.
„Šiaip kažkokių didelių perversmų nebuvo, o to pasiruošimo ir nemigo naktų savaitė gera tikrai. (…) Galima ištverti, į ketverius metus kartą, viskas gerai“, – juokėsi KKC direktorė.
Oficialiai programai Kaune pasibaigus dar kurį laiką iš tribūnos skambėjo choristų ekspromtas, kažkur nugriaudė „Ilgiausių metų!“.
Pirmoji Lietuvos Dainų šventė surengta 1924 metų rugpjūtį Kauno Petro Vileišio aikštėje, dabartinės ledo arenos ir lengvosios atletikos maniežo vietoje. Dainų diena pavadintame renginyje dalyvavo 77 chorai, apie 3 tūkst. dainininkų ir 50 tūkst. klausytojų.
Nuo 1990-ųjų Lietuvai tapus nepriklausoma, Dainų šventė organizuojama kas ketverius metus liepos pradžioje.
Prieš du dešimtmečius UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos Dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.
