Sausio 10 dieną kardinolas Pietro Parolinas, Popiežiaus valstybės sekretorius, Jordanijoje konsekravo Viešpaties Krikšto bažnyčią, pastatytą, kaip byloja pati dedikacija, toje vietoje, kurią pirmųjų amžių krikščionys lankė kaip tą, kurioje šv. Jonas Krikštytojas vandeniu pakrikštijo Jėzų. Ši vieta buvo ilgą laiką pamiršta ir vėl identifikuota paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje.
Kaip pasakojama Artimųjų Rytų katalikų žinių agentūros Abouna pranešimuose, sklypą katalikų bendruomenei padovanojo Jordanijos karalius. 2009 metais šią vietą aplankė popiežius Benediktas XVI, jis ir palaimino dviejų katalikiškų bažnyčių, lotynų apeigų ir melkitų apeigų, kertinius akmenis.
Kardinolas P. Parolinas konsekravo jau užbaigtą lotynų apeigų katalikų bažnyčią, kuri priklausys Jeruzalės lotynų patriarchato jurisdikcijai.
Svarbu pridurti, kad Jordanijos karalystė Kristaus krikšto vietoje prie Jordano upės, kuri 2015 metais įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, parengė piligriminio kaimelio projektą. Jame turėtų iškilti dešimt įvairioms Bažnyčioms priklausančių maldos namų ir kita infrastruktūra, kaip kad du vienuolynai, vyrų ir moterų, bei svečių namai, kurie prisišliejo prie konsekruotos katalikų Viešpaties Krikšto bažnyčios.
Šiuose vienuolynuose gyvens Įsikūnijusio Žodžio instituto, Argentinoje gimusios vienuolinės šeimos, nariai, vyrai ir moterys, kurie rūpinsis piligrimų priėmimu, Mišių ir kitų apeigų šventimu. Tai nemažas įsipareigojimas, bet galima priminti, jog ši bendruomenė jau yra susipažinusi su gyvenimu Šventojoje Žemėje, su jos vargais ir džiaugsmais. Prieš keletą mėnesių Jeruzalės lotynų patriarchas Pierbattista Pizzaballa vadovavo Mišioms, kuriose paminėtas pirmojo Įsikūnijusio Žodžio instituto misionieriaus atvykimo į Jeruzalę 30 metų sukaktis.
Viešpaties Krikšto bažnyčia, kurioje telpa virš tūkstančio žmonių, o kartu su šventoriumi – iki dviejų tūkstančių asmenų, taip pat tapo viena iš didžiausių Jeruzalės lotynų patriarchato bažnyčių ir viena iš didesnių visuose Artimuosiuose Rytuose.
„Ilgai laukėme šios dienos. Penkiolika metų laukėme šio išskirtinio ir gražaus įvykio, kurio sulaukėme šiais metais“, – sausio 10 dienos rytą iškilmės vietoje, prie bažnyčios durų, sakė kardinolas Pierbattista Pizzaballa, Jeruzalės lotynų patriarchas, visų pirma sveikindamas du iškiliausius svečius – Jordanijos karaliui atstovaujantį princą Ghazi Ibn Muhammadą, kuris taip pat atsakingas už karalystės religinius bei kultūrinius reikalus ir, galima priminti, prisidėjo prie Jėzaus Krikšto vietos atskleidimo 1995 metais, prie jos, buvusios karinės zonos, kur civiliams buvo draudžiama įžengti, atvėrimo piligrimams ir infrastruktūros vystymo.
Viešpaties Krikšto bažnyčia tapo viena iš didžiausių Jeruzalės lotynų patriarchato bažnyčių ir viena iš didesnių visuose Artimuosiuose Rytuose.
Kitas svarbus svečias – popiežiui Pranciškui, Jėzaus krikšto vietą prie Jordano aplankiusiam 2015 metais, atstovaujantis kardinolas Pietro Parolinas, Popiežiaus valstybės sekretorius.
Patriarchas P. Pizzaballa dėkojo visiems, kurie įvairiais būdais, aukomis, žiniomis ir įsipareigojimu, prisidėjo prie Viešpaties Krikšto bažnyčios ir piligriminio komplekso atsiradimo. Jis paminėjo Kristaus Kapo ordino riterio Nadimo Al-Muashero šeimą, kuri ne vien paaukojo didelę auką, bet ir rūpinosi sklandžia statybų eiga. Bažnyčia pastatyta iš Tafouhi, gelsvojo Hebrono akmens, o jos vitražai įkvėpti Šartro katedros. Greta bažnyčios eina trijų kilometrų „Šv. Jono Krikštytojo takas“, integruotas į 700 kilometrų ilgio „Jordanijos taką“, skirtą ištvermingiausiems.
Kardinolas P. Pizzaballa priminė, kad Al-Muashero šeimos įsipareigojimas kilo iš skaudžios asmeninės aplinkybės – 2008 metais netoli Kristaus Krikšto archeologinio parko automobilio avarijoje žuvo jos sūnus Aymanas. Kaip kita proga yra sakęs Kristaus Kapo ordino narys, jis pajautė troškimą gedului suteikti maldos, atminimo ir vilties pavidalą, o Kristaus Krikšto bažnyčios projektas jam tapo Apvaizdos ženklu.
Kardinolas dėkojo kitiems geradariams – Jordanijos karališkajai šeimai, Vengrijos valstybei, katalikiškoms šalpos asociacijoms ir pavieniams aukotojams, Dieviškojo Žodžio Instituto nariams. Patriarchas priminė, kad Kristaus Krikšto bažnyčios konsekracija sutampa su 25-osiomis viso Patriarchato piligrimystės į šią vietą metinėmis ir su 2025 metų Jubiliejumi. Jis linkėjo, kad piligrimai gausiai lankytų naująją bažnyčią, vieną iš jubiliejinių patriarchato bažnyčių, ir čia gautų daug dvasinių vaisių, kaip tie, kurie, galima pridurti, kadaise šioje vietoje ieškojo Šv. Jono Krikštytojo, jo paties žodžiais, rengusio kelią „didesniam už jį“.
Po įžanginės kalbos kardinolas P. Parolinas vadovavo konsekracijos apeigoms. Jis pašventintu aliejumi patepė altorių, į kurį buvo sudėtos šv. Jono Pauliaus II, pirmojo šią vietą 2000 metais aplankiusio popiežiaus, ir 2024 metų spalį Romoje kanonizuotų Damasko kankinių, ispanų pranciškonų ir pasauliečių maronitų, relikvijos.
