Jordanas Petersonas ir jo požiūris į Dievą

Prieštaringai vertinamas kanadiečių psichologas, bestselerių autorius ir vyriškumo gynėjas Jordanas Petersonas (Džordanas Petersonas) vasario pradžioje vaikščiojo pirmyn ir atgal po istorinio Providenso (miestas Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės rytuose, – red. past.) scenos menų centro sceną, prie teatro puošnių dekoracijų derindamas vieną iš sau būdingų puošnių kostiumų – margaspalvį, baltą ir oranžinį, kostiumą su geltonu pamušalu.

Jo kalba kartais priminė šaukimą ant altoriaus, kartais buvo intelektuali kaip katalikiško koledžo paskaita, o vienu metu jis pateikė pasaulietinį, populiarųjį psichologinį argumentą dėl Dievo egzitavimo.

Netikintieji, – kaip teigė jis miniai Providense, – kovoja su Dievu taip pat, kaip ir tikintieji: kai moraliai piktinasi pasaulio kančiomis. „Tai emocinis argumentas, – sakė jis. – Ir tai yra toks emocinis argumentas, kurį jūs panaudotumėte prieš žmogų, su kuriuo jus sieja santykiai.”

J. Petersonas buvo atvykęs į šį miestą pradėti savo turo „Mes, kurie kovojame su Dievu” (ang. We Who Wrestle With God), vykstančio 51 mieste ir skirto jo naujai to paties pavadinimo knygai, pristatymui. Turo pavadinime esantis žodis „mes” yra paties buvusio Toronto universiteto psichologijos profesoriaus ir „YouTube” žvaigždės prisipažinimas, kad tiki Biblijos Dievu…

J. Petersono tikėjimo klausimas yra svarbus daugeliui jo gerbėjų, kurios 2018 m. Kanados žurnalas „Maclean’s” pavadino „savipagalbos narkomanais, ieškančiais prasmės ir tvarkos sparčiai besikeičiančiame amžiuje”, tačiau daugelis jų yra tradiciškai religingi. Kitus gi įkvepia jo kiek svyruojantis, bet nuoseklus prielankumas krikščionybei.

Keletas komentatorių netgi įvardijo Jordano Petersono efektą, kai religiškai nesusiję žmonės klausosi Petersono paskaitų, ieško Bažnyčios ir atsiverčia.

„Internete skaičiau daugelio ateistų komentarus, kurie tvirtino, prieš klausydamiesi jo „YouTube” paskaitų apie Biblijos istorijų psichologinę reikšmę, kad Pradžios knyga yra pasenusi, – “Religion News Service” sakė „Jordanas Petersonas, Dievas ir krikščionybė” (angl. Jordan Peterson, God and Christianity) bendraautorius, katalikas Christopheris Kaczoras (Kristoferis Kačoras). – Tačiau išklausę Petersono paskaitų jie padarė išvadą, kad Pradžios knyga, o iš tiesų visa Biblija, yra nepaprastai turtingas ir gilus išminties lobynas, kuriame sukaupta išmintis, kaip gyventi šiandien.”

Providenso laidoje dalyvavęs katalikų kunigas patvirtino, kad nemažai neseniai per Mišias sutiktų atsivertėlių teigė, jog įtikėjo klausydamiesi Petersono paskaitų.

Šie gerbėjai vis labiau viliasi, kad jis paskelbs apie savo atsivertimą iš agnosticizmo.

Nuo 2021 m., kai po priklausomybės nuo nerimą slopinančių vaistų vėl ėmė viešai reikštis, Petersonas tapo artimesnis bažnyčiai. Jis pataria jaunimui lankyti bažnyčią ir kritikuoja ateizmo įtaką visuomenei, o jo pozicija lytinės tapatybės klausimu, tvirtinimas, kad žmonių užduotis yra sukurti tvarką chaotiškoje visatoje, ir rūpinimasis jaunų vyrų charakteriu taip pat patiko konservatyviems krikščionims.

Katalikų vyskupas Robertas Barronas (Robertas Baronas), kuris dėl savo tarnystės Word on Fire pats yra populiarus internete, pavadino Petersoną „vilties ženklu” Bažnyčiai ir „viena įtakingiausių asmenybių šiandienos kultūros scenoje”.

„Egzistuoja rinka pasauliečių vyrų, propaguojančių tradicinį vyriškumą – prisiminkime Andrew Tate’ą ir Joe Roganą”, – RNS sakė K. Frantzas, nors pripažino, kad „Petersonas tikriausiai atrodo švelnesnis ir intelektualesnis nei abu šie vyrai”.

Neseniai Petersonas baigė 17 dalių ciklą apie Išėjimo knygą Ben Shapiro (Beno Šapiro) dešiniosios pakraipos žiniasklaidos kompanijai „The Daily Wire”, o pastaraisiais mėnesiais socialinėje žiniasklaidoje pasirodė keliaudamas po senovines Romos, Jeruzalės ir Atono kalno bažnyčias su žymiais katalikais ir stačiatikiais, įskaitant Kanados stačiatikių ikonografą ir tinklaraštininką Jonathaną Pageau (Džonataną Pežo). 2023 m. kovą Petersonas buvo pastebėtas Vatikano Šv. Petro aikštėje filmuojantis „The Daily Wire” epizodą su R. Barronu.

Naujoji knyga ir paskaitų ciklas „Mes, kurie kovojame su Dievu” remiasi knyga „12 taisyklių”, taip pat 2021 m. pasirodžiusiu jos tęsiniu „Kitapus tvarkos”. Tačiau akivaizdu, kad religija tapo labiau asmeninė nei filosofinė. Petersono žmona Tammy (Teimi), neseniai paskelbusi, kad per šių metų Velykas baigs atsivertimą į katalikybę, atvėrė vyrui duris, atvirai kalbėdama apie vėžį, kančią, maldą ir sielvartą dėl tėvo mirties.

„Ji pasakė, kad turiu atkurti savo ryšį su tuo, kas aukščiausia, – apie Tammy pasakojo Petersonas. – Turiu iš naujo nukreipti savo tikslą nuo kartėlio ir apmaudo tik į tai, kas yra optimaliai gera. Toks yra Dievo apibrėžimas.”

jo pozicija lytinės tapatybės klausimu, tvirtinimas, kad žmonių užduotis yra sukurti tvarką chaotiškoje visatoje, ir rūpinimasis jaunų vyrų charakteriu taip pat patiko konservatyviems krikščionims.

Pats Petersonas nebuvo linkęs atsakyti į klausimus apie tikėjimą, pateiktus internetu, už kuriuos balsavo auditorija. Vienas iš populiariausių klausimų buvo apie tai, kaip galime sužinoti, ar kovojame su Dievu, ar su savimi. Petersonas atsakė tokiomis sentencijomis: „Jei galvojate apie save, vadinasi, vargingai kovojate su savimi”.

Tačiau pasaulietinis požiūris į dieviškus klausimus yra dalis jo patrauklumo, – sakė Benjaminas Howardas (Benjaminas Hovardas), nepatenkintas Petersono gerbėjas iš Vankuverio, kuriantis interneto svetainę JordanPetersonIsWrong.com. Agnostikams ir ateistams patinka svarstyti krikščioniškąsias vertybes be ugnies ir sieros pamokslininko tikrumo. „Jo nuomone, jei elgsiesi taip, tarsi Dievas egzistuotų, tada gyvensi geriau, – sakė Howardas. – Jo manymu, to pakanka, kad tiesiog nekreiptumėte dėmesio į tai, ar jis yra tikras, ar ne”.

Kitas gerbėjas Vandy (Vendis) į laidą atvyko su savo mergina, kuri patvirtino, kad jis tapo „geresniu žmogumi” po to, kai 2022 m. atrado Petersono „YouTube” vaizdo įrašus. „Man iš tikrųjų teko, pavyzdžiui, atsisėsti ir pasakyti, kad esu siaubingas žmogus, reikia tai pripažinti”, – sakė jis, sakydamas, kad Petersonas padėjo jam pereiti nuo jausmo, kad visas gyvenimas yra beprasmis, prie motyvacijos siekti tikslų.

Kovoti su Dievu, kai nesi tikras, kad Dievas egzistuoja, sakė jis, reiškia siekti geriausio visose situacijose. „Iš esmės, būti optimistu.”

Kiti susirinkusieji pasakojo panašias istorijas apie pasikeitusius gyvenimus, neįtraukiant Dievo. Mattas, lankantis Kristaus bažnyčią, sakė, kad jį Petersonas patraukė dėl „savo autentiškumo ir to, kad jis sako dalykus, kurių, manau, daugelis žmonių jaučiasi negalintys sakyti šioje visuomenėje”.

Kai pirmą kartą susidūrė su Petersono paskaitomis, jis svėrė 180 kg. Dabar jo svoris sumažėjo iki 80 kg. „Aš tiek ilgai gyvenau vienodai. Maniau, kad tai viskas. Tai viskas, ką galėjau padaryti”, – sakė jis. – Žinote, kiekvienas mažas sprendimas prisideda prie geresnio gyvenimo.”

Didžiausią nuostabą Providenso laidoje Petersono stebėtojams galėjo sukelti tai, kad beveik pusę auditorijos sudarė moterys. Frantz tai paaiškino Petersono dukros Mikhailės, kuri tapo alternatyvios mitybos ir tradicinio moteriškumo sluoksnių atstove.

Kitame auditorijos klausime Petersono, kuris dažnai kalba apie idealų vyriškumą, buvo teiraujamasi kaip jis apibrėžtų idealų moteriškumą. Šis prisiminė neseniai vykusią kelionę į Vatikaną, kur pamatė Mikelandželo „Pietą”, vaizduojančią Mergelę Mariją, laikančią nuo kryžiaus nuimtą Jėzaus kūną.

„Tai moteriškas nukryžiavimas, – sakė jis. – Kokia aukščiausia įmanoma auka Dievui? Vaikas ir aš. … Moteris, kuri nieko nedaro, tik saugo savo vaiką, sunaikina jį. Moteris, kuri aukoja savo vaiką Dievui, atgauna savo vaiką atgal, ir ši istorija yra moteriško dieviškumo šerdis, ir kiekviena tikra motina tai žino.”

2 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version