Bene svarbiausia pastarojo meto temų – savivaldos rinkimai. Vieni piliečiai yra aktyvūs, antri atvirai ignoruoja, treti – visiškai abejingi. Šiuo klausimu krikščionys dažnai dalinasi į dvi grupes: skeptikų, kurie atsiriboja nuo politikos, kartu ir rinkimų, ir aklai tikinčių tais, kurie bent kažkiek deklaruoja esantys krikščionys arba pasisako prieš homoseksualus.
Nuo gyvenimo pabėgti neįmanoma, tačiau galima jį keisti maldomis, realiais darbais ir sąmoningu pasirinkimu. Komentaras apie tai, kodėl reikėtų krikščioniams balsuoti, pagal Jono Čyvo pirmadienio rubriką „Reakcija“ radijo stotyje XFM.
Atsiribojantys nuo politikos remiasi Biblijos eilutėmis, kurios sako, kad tikintysis nepriklauso pasauliui, neturi nieko bendra su nešvariais dalykais, pavyzdžiui, politikos. Jokūbo laiške rašoma: „Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi, kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešu“.
Laiške korintiečiams sakoma: „Kaip gi galima gretinti Kristų su Beliaru? Arba kokia dalis tikinčio su netikinčiu?“ O laiške romiečiams rašoma: „Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą.“
Prieš nagrinėdamas šią poziciją papasakosiu tokią istoriją. Vienos šalies žmonės nesidomėjo politika, nes manė, kad su ja tiesiog nesusiję. Kartą į tokios šeimos duris pasibeldė pareigūnai ir išsivedė tėvą bei vyriausiąjį sūnų. Visi buvo ramūs, nes tikėjo, kad tai – dėl jų gerovės. Nes taip sakė pareigūnai ir tai nuolat kartodavo vienas žmogus iš televizoriaus ekrano.
Po mėnesio tėvas ir sūnus namo sugrįžo juoduose maišuose, o žmonai buvo įteiktas koldūnų maišelis, dar kartą lakoniškai patikinus, kad viskas bus gerai, nes valdžios žmonės yra geri, jiems rūpi tauta ir kiekvienas pilietis.
Politika nesidomintis žmogus pastebėjo, kad gyvenamoji laiptinė tapo purvina, neapšviesta, suniokota, prie jos ėmė rinktis neaiškūs asmenys, o automobiliai statomi ant šaligatvio ir vejos.
Sakysite, kad tokia istorija negali būti pavyzdys? Gerai, kita istorija. Politika nesidomintis žmogus pastebėjo, kad gyvenamoji laiptinė tapo purvina, neapšviesta, suniokota, prie jos ėmė rinktis neaiškūs asmenys, o automobiliai statomi ant šaligatvio ir vejos. Galų gale kažkas aprašinėjo jo buto duris. Su kaimynais išsiaiškino, kad prieš mėnesį gyvenamojo namo bendrija išrinko naują pirmininką. Jis žinojo, tačiau nematė prasmės dalyvauti šiuose rinkimuose. Tokių kaimynų buvo daug.
Akivaizdu, kad atsiriboti nuo įvykių ir gyventi savame burbule neišeina, tai neduoda nieko gera. Kodėl tuomet Dievo Žodis skatina tai daryti? Tačiau ar tikrai? Daugelis tikinčiųjų drąsiai pasakytų, kad Jėzus atsiribojo nuo politikos, valdžios ir panašių dalykų, tačiau mažai kas atkreipia dėmesį, kad Jis savo sekėjams įsakė patiems būti valdžia! Jėzus liepė tikintiesiems, savo mokiniams, skleisti Evangeliją ir plėsti Dangaus Karalystę.
Daugelis tikinčiųjų drąsiai pasakytų, kad Jėzus atsiribojo nuo politikos, valdžios ir panašių dalykų, tačiau mažai kas atkreipia dėmesį, kad Jis savo sekėjams įsakė patiems būti valdžia!
Štai Mato evangelijoje Jėzus kalba: „Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: „Dangaus Karalystė yra kaip raugas, kurį moteris įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo“. Raugas yra tai, kas veikia globaliai, o ne lokaliai. Jis pakeičia tešlą, įsiskverbia į kiekvieną dalelę ir ją atitinkamai paveikia. Kaip ir druska, kuri giliai įsiskverbia ir viską pakeičia.
Tačiau objektyviai pažvelgę į kontekstą suprantame, kad tos eilutės kalba ne apie pasaulio ignoravimą, o apie neprisitaikymą prie jo. Kartu Jėzus moko ir ragina mus eiti ir aktyviai veikiant keisti kiekvieną šio pasaulio kertelę.
Mes, tikintieji, esame ta dangiškoji šviesa, kurią Jėzus siunčia kaip Evangelijos skleidėjus, Dangaus ambasadorius, kad visi, prie kurių prisiliesime, būtų atnaujinti ir atsiverstų į Gyvąjį Dievą ir Jo mokymą. Kad ir kur būtume, kad ir ką darytume, tikinčiųjų pareiga yra stabdyti blogį, mokyti Dievo principų ir skleisti Evangeliją. Ignoruodami kurią nors sritį, pavyzdžiui, politiką, kartu ignoruojame Jėzaus žodžius. Šventasis Raštas sako, kad išgelbėjimas ir Dievo pažinimas yra visiems, kiekvienam, nepaisant aplinkybių.
Kaip minėta, yra krikščionių, kurie aklai kabinasi už bet ko, kas tik deklaruoja esantis krikščionis arba kaip politinį prioritetą iškelia kovą su homoseksualais. Tačiau tokie deklaruojantys gerai pažįsta savo auditoriją ir žino, kaip parinkti teisingą jauką.
Vis daugiau rinkodaros projektų ir reklamų specialiai pritaikoma krikščioniams. Nes, pirma, jų gana daug; antra, jie labai vieningi ir veikia vieni kitus; ir, trečia, jie lojalūs idėjoms ar metodams. Todėl produktai, paslaugos ir projektai pateikiami kaip „krikščioniški“, „krikščionių sugalvoti“, „krikščionių daromi“ ar „krikščioniams pritaikyti“. Tačiau neretai tai – tik tušti žodžiai, nieko bendra neturintys su Dievo mokymu ir krikščioniška morale.
Krikščioniškas pasakojimas politikai naudojamas jau seniai. Tačiau už jo neretai slepiasi nekrikščioniški dalykai, tušti, realiai neįgyvendinami populistiniai šūkiai, priešiški interesai, nusikalstamumas, tautą skaldančios ar antivalstybinės idėjos. Deja, nemažai krikščionių praryja šį jauką, ypač pagardintą antihomoseksualumo prieskoniu.
Tai viskas, ko reikia, krikščionio širdžiai papirkti. Bet būkime išmintingi, kaip Dievo Žodis moko, pasigilinkime, pasidomėkime, kas ir kokie iš tikrųjų yra tie žmonės, ką jie veikia, kas surašyta į politinę programą, kurie žinomi krikščionių autoritetai juos palaiko, ką jie iš tiesų turi bendra su Dievu.
Seksualinė nuodėmė yra tik viena iš daugelio, tačiau ji labai įaudrina vaizduotę ir sužadina emocijas. Dažnai nuolat pabrėžiantys vien tik homoseksualumo blogį patys daro seksualines nuodėmes, tik kitokias: gyvena nesusituokę, turi suguloves ar sugulovus, flirtuoja, žiūri pornografiją ir pan. Tačiau tai lieka nuošalyje, nes juk iš seksualinių mažumų kyla visos šalies bėdos!
Gyvename nuodėmingame pasaulyje tarp įvairių žmonių, susiduriame su daugybe situacijų ir reiškinių. Nuo to nepabėgsime. Bet daug ką galime keisti. Ne tik maldomis, bet ir savo veiksmais, darbais bei sąmoningu pasirinkimu. Nebūkime abejingi tam, kas vyksta aplink mus. Jėzus nebuvo abejingas, Jis ėjo ir darė. Būkime panašūs į Jėzų.
