Johnas Stonestreetas ir G. Shane’as Morrisas. JAV mažėja parama tos pačios lyties asmenų santuokoms

Neseniai Davidas Von Drehle (amerikiečių rašytojas, žurnalistas) iš „The Washington Post” kritikavo už gyvybę pasisakančius žmones, kad jie, laimėję pergalę dėl „Roe prieš Wade’ą”, leido vadinamiesiems „fanatikams” užvaldyti jų judėjimą, savo komentare pasakoja Johnas Stonestreetas ir G. Shane’as Morrisas. Straipsnyje D. Von Drehle pasisakančius už gyvybę palygino su 1970-ųjų Kambodžos Raudonaisiais khmerais, kurie po pergalės pradėjo žudyti savo narius už nereikšmingus „nusižengimus”. Jo nuomone, gyvybės gynėjai, dabar atkreipiantys dėmesį į etines IVF (in vitro fertilizacija) problemas, elgiasi taip pat: leidžia neproduktyviems radikalams po pergalės užvaldyti judėjimą.

Anot autorių, ironiška yra tai, kad toks radikalų įsigalėjimas, apie kurį kalba D. Von Drehle, vyksta, tik ne judėjime už gyvybę. Jo analizė tiksliau apibūdina kitą svarbų politinį judėjimą, kuris ne per seniausiai laimėjo lemiamą pergalę Aukščiausiajame Teisme. Per metus nuo tada, kai 2015 m. „Obergefell v. Hodges” byloje Teismas iš naujo apibrėžė santuokos sąvoką šalyje, LGBTQ judėjimą užvaldė radikaliausias jo sparnas, kuris reikalauja įvairiausių teisių.

Autorių teigimu, vos tik buvo pasiekta santuokų „lygybė”, šie aktyvistai pareikalavo „transseksualų lygybės”, pagal kurią vyrams būtų suteikta galimybė naudotis moterų tualetais ir spintelėmis, bibliotekose būtų rengiamos „drag queen istorijų valandėlės”, mokesčių lėšomis būtų finansuojamas lyties keitimas, vaikai būtų indoktrinuojami ir atimami iš tėvų. Kai kurie negailestingai persekiojo verslininkus, pavyzdžiui, tortų menininką Jacką Phillipsą ir floristę Barronelle Stutzman, už tai, kad atsisakė prisijungti prie jų švenčių. O dauguma ėmė reikalauti, kad visi gyventojai perimtų naują kalbą, laikytųsi įvardžių reikalavimų ir prisijungtų prie įvairių „pasididžiavimo” švenčių.

Tad turbūt nereikėtų stebėtis, kad daugelį metų besitęsianti didėjančios paramos vadinamosioms homoseksualų „santuokoms” tendencija sustojo, sako komentaro autoriai. Galbūt ji netgi pasikeitė.

Be kita ko pasakojama, kad neseniai JAV Viešojo religijos tyrimų instituto (Public Religion Research Institute) atlikta apklausa parodė, kad parama tos pačios lyties asmenų „santuokoms” pernai sumažėjo mažiausiai dviem punktais, o parama „gėjų teisių” antidiskriminacinei politikai sumažėjo keturiais punktais. Be to, penkiais punktais sumažėjo nepritarimas tam, kad įmonės atsisakytų tam tikrų paslaugų dėl religinių priežasčių.

Kiekviena didžioji žiniasklaidos priemonė, sako autoriai, pranešusi apie šiuos rezultatus, greitai patikino skaitytojus, kad didžioji dauguma amerikiečių vis dar palaiko homoseksualų „santuokas” ir „teises”. Vis dėlto šis posūkis yra reikšmingas. Jis netgi gali rodyti galimą priešpriešą, ypač atsižvelgiant į tai, kad net jauni amerikiečiai praranda vaivorykštinį uolumą. Minėtas tyrimas taip pat atskleidė, kad 18-29 metų amžiaus asmenys dabar aštuoniais punktais mažiau linkę pritarti nediskriminavimo įstatymams nei 2020 m. Prisiminkime, kad LGBTQ judėjimas ilgą laiką didžiavosi dideliu jaunimo palaikymu.

Tuo pat metu „Pew Research” pranešė, kad vis daugiau registruotų JAV rinkėjų tvirtina, jog „asmens lytis priklauso nuo jo gimimo lyties”. 2017 m. tik 53 proc. rinkėjų manė, kad lytį lemia lytis. Šiandien 65 proc. teigia, kad taip – ir tai po ilgus metus trukusių nepaliaujamų aktyvistų ir elito pamokslų, kad lytis yra subjektyvi ir neturi nieko bendra su žmogaus kūnu. Būtent šis judėjimas patyrė tokį fanatikų įsigalėjimą, kokiu Von Drehle kaltina už gyvybę pasisakančius žmones. Autorių teigimu, bent jau LGBT judėjimo kultūrinė pažanga sustojo, o pats judėjimas praranda pozicijas valstijose. Galbūt amerikiečiai tiesiog pavargo nuo pamokslavimo, svarsto jie, ir pastebi, kad šiemet „pasididžiavimo mėnesio” šventės atrodo šiek tiek išsikvėpę.

Autoriai apibendrina, kad blogų idėjų įsigalėjimas kultūroje nėra nei neišvengiamas, nei nesibaigiantis. Dažnai tos blogos idėjos savyje neša savo pačių susinaikinimo sėklą, o tai reiškia, kad nereikia teisintis, jog reikia pasiduoti ar nustoti sakyti tiesą, net jei atrodo, kad kultūrinės nuomonės banga yra prieš mus. Tendencijos keičiasi, o judėjimai nyksta, išsikvepia.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version