JK vyskupas sureagavo į ataskaitą apie dvasininkų piktnaudžiavimo įtaką tikinčiųjų lankymuisi Mišiose

ŠaltinisCNA

Jungtinės Karalystės vyskupas sureagavo į pranešimą, kuriame teigiama, kad dėl piktnaudžiavimo krizės suretėjo katalikų dalyvavimas Mišiose.

Po to, kai ataskaita atskleidė, kad trečdalis Mišių lankytojų dėl susirūpinimo vaikų seksualinio išnaudojimo krize suretino savo lankymąsi Mišiose, vienas svarbiausių šalies vyskupų pažadėjo, kad Bažnyčia taps „saugia ir prieglobsčio vieta visiems“.

Praėjusią savaitę Durhamo universiteto Katalikiškų studijų centras paskelbė tyrimą „Attitudes of Catholics in England and Wales
to Child Sexual Abuse in the Catholic Church” (liet. Anglijos ir Velso katalikų požiūris į vaikų seksualinį išnaudojimą Katalikų Bažnyčioje“)
.

Tyrimas rodo, kad trečdalis katalikų, kurie anksčiau lankė Mišias, dėl vaikų seksualinio išnaudojimo krizės Katalikų Bažnyčioje suretino ėjimą į Mišias arba visai nustojo į jas eiti.

Komentuodamas ataskaitą Anglijos ir Velso katalikų vyskupų konferencijos vyriausiasis vyskupas Paulas Masonas (Polas Meisonas), atsakingas už nepilnamečių apsaugą, teigė: „Norėčiau patikinti katalikus ir visus, kuriems kyla abejonių, kad apsauga yra neatsiejama vyskupo darbo ir tarnystės dalis, ir mes nesiliausime stengtis, jog Bažnyčia taptų saugia ir visiems prieinama vieta.“

P. Masonas pridūrė atsiprašantis „už praeities klaidas“ ir pažadėjo „atidžiai išklausyti“ tuos, kurie patyrė prievartą.

P. Masonas pridūrė atsiprašantis „už praeities klaidas“ ir pažadėjo „atidžiai išklausyti“ tuos, kurie patyrė prievartą.

Ataskaitoje analizuojama „YouGov“ apklausa, atlikta po COVID-19 pandemijos 2022 m. birželį ir liepą. Joje dalyvavo daugiau kaip 3 000 suaugusiųjų, priskiriančių save Romos katalikams. Daugiau nei trys ketvirtadaliai (79 proc.) apklaustųjų mano, kad Bažnyčia turi daug ką keisti, jog būtų užkirstas kelias tolesniems vaikų seksualinio išnaudojimo atvejams. Atrankoje dalyvavo „reguliariai“ ir „retkarčiais“ bažnyčioje besilankantys asmenys, taip pat tie, kurie nedalyvauja Mišiose, bet save identifikuoja kaip katalikus.

Beveik pusė reguliariai Mišias lankančiųjų mano, kad piktnaudžiavimas Bažnyčioje yra panašus į piktnaudžiavimą kitose institucijose, dirbančiose su vaikais ir jaunimu. Tuo tarpu beveik trečdalis reguliariai Mišias lankančių žmonių buvo labiau linkę manyti, kad prievarta prieš vaikus yra praeities dalykas, palyginti su Mišių nelankančiais asmenimis.

Ataskaita rodo, kad piktnaudžiavimo skandalas daugelį paskatino atsiskirti nuo Bažnyčios.

Viena iš svarbiausių ataskaitos išvadų – daugiau kaip trys ketvirtadaliai (77 proc.) katalikų mano, kad dėl dvasininkų seksualinio išnaudojimo Bažnyčia prarado moralinį autoritetą. Trumpesnė ataskaita parengta po balandžio mėnesį paskelbtos pagrindinės tyrimo ataskaitos „The Cross of the Moment” (liet. „Šios akimirkos kryžius“). Vyskupas P. Masonas išreiškė atvirumą mokytis iš skaudžių abiejų ataskaitų rezultatų.

„Kaip ir ankstesnės projekto „Boundary Breaking Project“ ataskaitos „The Cross of the Moment” atveju, mes, vyskupai, niekada nepraleisime progos pasimokyti iš tyrimų, kurie pateikia įžvalgų, galinčių pagerinti mūsų apsaugos darbą – darbą, kuris nuolat peržiūrimas ir yra atviras tobulėjimui“, – kalbėjo P. Masonas.

Ataskaitą parengė Durhamo universiteto Katalikiškų studijų centro darbuotojai Gregory Ryanas (Gregoris Rajanas) ir Marcusas Poundas (Markusas Paundas).

„Apskritai mūsų atlikta duomenų analizė rodo, kad katalikų bendruomenė mano, jog piktnaudžiavimas nėra išskirtinai katalikų ar dvasininkų problema, – teigė M. Poundas. – Tačiau ji taip pat yra įsitikinusi, kad Bažnyčia turi imtis permainų, kad ateityje tokių piktnaudžiavimų nepasitaikytų.“

Popiežiaus Pranciškaus pasveikinta ir 2018 m. įvesta kasmetinė Maldos už piktnaudžiavimo aukas ir išgyvenusius asmenis diena vertinama kaip teigiamas žingsnis ir padrąsinimo sritis. Pasak Anglijos ir Velso katalikų vyskupų konferencijos, šios dienos dėmesio centre yra „viltis ir atsinaujinimas, kurių reikia aukoms, išgyvenusiems ir kitiems, nukentėjusiems nuo piktnaudžiavimo (pavyzdžiui, šeimoms, parapijų bendruomenėms)“.

Kalbant apie katalikų, kurie anksčiau apie tokią maldos dieną nežinojo, požiūrį į ją, 59 proc. teigė, kad norėtų, jog tokia diena būtų minima jų parapijose. Tai ypač populiaru tarp jaunesnių suaugusiųjų – 73 proc. 18-24 metų amžiaus jaunuolių pasisakė teigiamai, o autoriai siūlo tai laikyti Bažnyčios gydymo, produktyvaus dialogo ir pažangos keliu.

Ataskaitoje teigiama: „Netikėta teigiama tendencija, kad jaunesni katalikai, anksčiau nežinoję apie Maldos dieną, pritaria, kad ji būtų rengiama jų parapijoje (net ir retkarčiais ateinantys į Mišias ar iš vis jose nesilankantys), skatina Bažnyčią Anglijoje ir Velse susimąstyti ir reaguoti. Ji taip pat galbūt išryškina simbolinių, taip pat praktinių ir teisinių veiksmų potencialą ir reikšmę, kartu gerai suvokiant pavojų, kad bet koks toks veiksmas gali būti „grynai“ simbolinis ir pakaitinis, pakeičiantis veiksmus, kurių reikalauja situacija.“

„Maldos už prievartos aukas ir nukentėjusiuosius nuo prievartos dienos žinomumas ir dar labiau jos troškimas rodo galimą komunikacijos veiksmingumą taip pat ir Bažnyčios liturginiame bei maldos gyvenime – kai daroma gerai“, – sakoma joje.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version