Jungtinės Karalystės kariuomenės veteranui, kuris buvo nubaustas už tai, kad tyliai meldėsi abortų klinikos „buferinėje zonoje”, nebus pateikti baudžiamieji kaltinimai.
Adamas Smithas-Connoras (Adamas Smitas Konoras) prieš šešis mėnesius buvo sulaikytas šalies bendruomenės saugumo pareigūnų netoli abortų klinikos Bornmute.
Praėjusių metų spalio mėn. vietos taryba aplink kliniką nustatė Viešosios erdvės apsaugos įsakymo (PSPO) zoną, kurioje bet kokiomis priemonėmis draudžiama melstis, konsultuoti ir pritarti/nepritarti su aborto paslaugomis susijusiems klausimams”.
Vyras tyliai meldėsi už savo sūnų, kuris daugiau kaip prieš 20 metų buvo abortuotas, ir už moteris, vyrus ir vaikus, kuriuos abortai vis dar veikia šiandien.
Po to, kai bendruomenės pareigūnai paklausė, ar A. Smithas-Connoras meldžiasi buferinėje zonoje, vėliau jis gavo Bornmuto, Christchurch ir Poole tarybos laišką, kuriame informuojama, kad jam skiriama bauda ir grasinama iškelti baudžiamąją bylą, jei jis nesilaikys reikalavimų.
Vyrui pradėjus teisinius veiksmus dėl baudos, jo advokatai iš Jungtinės Karalystės laisvės gynimo aljanso (ADF UK) pateikė pareiškimus, kuriuose teigė, kad valstybė neturi teisės riboti minčių, nukreiptų į Dievą.
Policija informavo A. Smithą-Connorą, kad Anglijoje meldimasis tyliai nėra nusikaltimas, o dar vėliau taryba nusprendė nevykdyti baudžiamojo persekiojimo.
A. Smithas-Connoras palankiai įvertino šį sprendimą.
„Niekas neturėtų būti baudžiamas už tai, kuo tiki, ypač kai jis tą tikėjimą išreiškia tyliai, privačiai”, – sakė jis.
„Džiaugiuosi, kad mano atveju nugalėjo sveikas protas. Tačiau neteisinga, kad turėjau neramiai laukti ištisus šešis mėnesius, kol valdžios institucijos nuspręs mano likimą. Šis procesas iš esmės tapo mano bausme”, – kalbėjo jis.
„Neįsivaizduojama, kad man buvo paskirta nuobauda vien už tai, kad meldžiausi apie savo patirtį, susijusią su abortu – sumokėjau už tai, kad mano buvusi mergina pasidarytų abortą, – ir su mano sūnumi, Jacob, kurio netekau. Sprendimas, kurį priėmiau prieš daugelį metų, dabar mane labai slegia”.
Sprendimas, kurį priėmiau prieš daugelį metų, dabar mane labai slegia.
„Ne valdžios institucijų kompetencija nustatyti mano minčių turinį šiuo klausimu viešoje gatvėje. Tarnavau Afganistane, kad apginčiau demokratinę laisvę – ir vis dėlto šiandien Didžiosios Britanijos gatvėse matome tokį kėsinimąsi į pagrindines teises.”
ADF tai pavadino pergale kovoje su „minčių nusikaltimais”.
„Jei kitas asmuo būtų tyliai mąstęs kitu klausimu, pavyzdžiui, apie klimato kaitą, ir būtų patekęs į PSPO cenzūros zoną, Tarybos pareigūnai nebūtų reikalavę jo išeiti. Adamas buvo diskriminuojamas, palyginti su kitu asmeniu, atsidūrusiu analogiškoje situacijoje dėl savo pagrindinių įsitikinimų”, – sakė Jeremiah Igunnubole, Jungtinės Karalystės ADF teisininkas.
Šis atvejis turi panašumų su už gyvybę kovojančia JK aktyviste Isabel Vaughan-Spruce (Izabele Vogan Sprius), kuri per mažiau nei metus buvo suimta du kartus už tai, kad tyliai meldėsi šalia abortų klinikų, kuriose galioja buferinėse zonose.
Vasario mėn. Birmingemo magistratų teismas panaikino jai visus kaltinimus, susijusius su pirmuoju suėmimu, kartu su katalikų kunigu tėvu Seanu Gough (Šonu Gogu). Tačiau ji vis dar laukia žinios, ar po antrojo suėmimo kovo mėn. jai bus pateikti baudžiamieji kaltinimai.
Teisininkas tęsė: „Laimei, šiandien nugalėjo sveikas protas. Tačiau dėl nepakankamo aiškumo įstatymuose Adamas ir kiti asmenys tapo pažeidžiami „minčių policijos”, kuri yra nesuderinama su demokratija. Džiaugiamės, kad Adamas šiandien gavo laisvę, tačiau kiti, pavyzdžiui, Isabel Vaughan-Spruce ir tėvas Seanas Goughas, turėjo būti teisiami už tą pačią veiklą – tylią maldą mintyse šalia abortų įstaigos”.
Jis kalbėjo: „Šių savanorių patraukimas baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti įspėjamasis signalas visiems, kurie vertina žodžio laisvę – net minties laisvę – nesvarbu, kokios yra jų pažiūros į abortus. Mums reikia aiškių įstatymų, kurie užtikrintų pagrindines teises, ir daugiau sveiku protu pagrįstos policijos veiklos, vykdomos greitai, kad nekalti žmonės, tokie kaip Adamas, galėtų ir toliau laisvai gyventi savo gyvenimą, o policija sutelktų dėmesį į tikrus nusikaltimus.”
