Šeštadienio pavakare Šv. Pauliaus bazilikoje už Romos miesto mūrų vadovautais sausio 25 d. minimos Šv. Pauliaus atsivertimo šventės antraisiais mišparais popiežius Pranciškus užbaigė šių metų maldos savaitę už krikščionių vienybę.
Kartu su katalikais pamaldose dalyvavo Visuotinio patriarchato, Anglikonų bendrijos atstovai bei Romos mieste gyvenančių ortodoksų, liuteronų ir kitų krikščioniškųjų bendruomenių nariai.
Per visame pasaulyje pastarosiomis dienomis vykusias ekumenines pamaldas buvo apmąstoma Jono Evangelijos scena: Jėzus, sužinojęs, kad mirė jo bičiulis Lozorius, atskubėjo pas jo seseris Mariją ir Mortą.
Ekumeninės savaitės šerdis buvo Jėzaus pokalbis su Morta. Jėzus kalba apie prisikėlimą iš numirusių ir skelbia, kad jis pats yra prisikėlimas ir gyvenimas. Ir tada jis užduoda Mortai klausimą: „Ar tuo tiki?“ Šis klausimas lydėjo šių metų ekumeninės savaitės apmąstymus ir maldas.
Jėzus visada mums dovanoja gyvybę, sakė popiežius mišparų homilijoje. Jėzus dovanoja mums gyvybę ir tada, kai atrodo, kad visos viltys išblėso. Evangelija mums sako, kad su Jėzumi viltis visada atgimsta, nes jis mus prikelia iš mirties pelenų, duoda jėgų iš naujo leistis į kelionę, viską pradėti iš naujo.
Šią tiesą turime visada atsiminti, sakė Pranciškus, kai kalbame apie Bažnyčių ir krikščionių bendruomenių ekumeninius santykius. Kartais apima nuovargis, nuvilia menki pastangų rezultatai, atrodo, kad krikščionių dialogas ir bendradarbiavimas neteikia vilčių, bet štai ateina Viešpats ir viskas pasikeičia. Ar mes tuo tikime? Ar turime tokią viltį?
Jėzus dovanoja mums gyvybę ir tada, kai atrodo, kad visos viltys išblėso.
Vilties žinia yra neseniai pradėto Jubiliejaus šerdis. Apaštalas Paulius, kurio atsivertimą į Kristų minime, Romos krikščionims rašė: „Viltis neapgauna“. Katalikų Bažnyčios švenčiami jubiliejiniai Vilties metai sutampa su visiems krikščionims labai svarbia sukaktimi – 1700-osiomis Nikėjos Susirinkimo metinėmis.
Šis Susirinkimas padėjo išsaugoti Bažnyčios vienybę labai sunkiu metu. Susirinkimo tėvai vienbalsiai patvirtino Tikėjimo išpažinimą, kurį daugelis krikščionių iki šiol kartoja kiekvieną sekmadienį per Eucharistiją. Tai bendras tikėjimo išpažinimas, kuris peržengia visus susiskaldymus, per amžius žeidusius Kristaus Kūną.
Popiežius linkėjo, kad Nikėjos Susirinkimo metinės visiems krikščionims būtų malonės metai, kad jie visus krikščionis, kalbančius tą patį Tikėjimo išpažinimą, skatintų iš naujo atrasti bendras tikėjimo šaknis ir stiprinti vienybę. „Brangūs broliai ir seserys, mūsų bendras tikėjimas yra brangi dovana, bet kartu ir iššūkis, – sakė Pranciškus. – Iš tiesų Susirinkimo sukaktį reikėtų švęsti ne tik kaip istorinio įvykio atminimą, bet kaip įsipareigojimą liudyti bendrystę.“
Popiežius paminėjo, jog šiais Nikėjos Susirinkimo sukakties metais Velykas tą pačią dieną švęs ir Grigaliaus, ir Julijaus kalendoriaus besilaikantys krikščionys. Pranciškus pabrėžė, kad šis Apvaizdos nulemtas sutapimas turi paskatinti visus krikščionis žengti ryžtingą žingsnį vienybės link ir nustatyti visiems bendrą Velykų datą.
Prieš homilijos pabaigą Pranciškus padėkojo visiems, kas susirinko į šias maldos savaitę už krikščionių vienybę užbaigiančias pamaldas, ypač Visuotinio patriarchato atstovui metropolitui Polikarpui ir Anglikonų bendrijos atstovui arkivyskupui Ianui Ernestui, kuris užbaigia savo tarnystę Romoje.
„Su Jėzumi viltis visada įmanoma. Jis taip pat palaiko mūsų vienybės viltį“, – sakė Pranciškus ir pakartojo Mortai Jėzaus užduotą klausimą: „Ar tuo tiki?“. Šis klausimas skirtas ir visiems krikščionims. Ar tikime bendryste? Visi krikščionys turi pakartoti Tikėjimo išpažinimą ir patvirtinti, kad Jėzus Kristus yra mūsų vienybės kelias.
