Lapkričio 13-ąją Šiluvos bazilikoje piligrimus iš įvairių Lietuvos kampelių sveikino iškilmingoms pamaldoms vadovavęs kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.
Iš Šiluvos sveikinimą kardinolas siuntė įvairius jubiliejus švenčiantiems dvasininkams, taip pat gausiems transliacijų dalyviams visoje Lietuvoje – arkivyskupijos, Delfi.lt kanalais, per Marijos radiją“, kuris, be kita, transliavo Švenčiausiojo Sakramento adoraciją nuo lapkričio 12-osios vakaro iki Marijos dienos rytmečio.
Sveikinimas ir maldos žinia už geriausius sprendimus Bažnyčios labui buvo siunčiami ir Lietuvos vyskupams, kurie nuo lapkričio 11-osios dalyvavo LVK plenariniame posėdyje.
Šios dienos katechezės tema „Eiti drauge. Kelionės į Emausą pamokos“ atliepė įsibėgėjančio sinodinio proceso Kauno arkivyskupijoje aktualiją, tad ji buvo pradėta Sinodo malda Šventajai Dvasiai. Sinodinio pasirengimo dvasia tądien Šiluvoje sklido ir iš čia vykusio moderatorių susitikimo – apie 200 parapijų, kitų bendruomenių atstovų dalyvavo Sinodinio kelio koordinatorių surengtuose mokymuose Kaune, Kėdainiuose arba Šiluvoje, kuriais norėta įkvėpti ir praktiškai padėti žmonėms, kad jie vėliau savo bendruomenėse moderuotų sinodinius susitikimus.
Katechezę sakęs Sinodinio kelio Kauno arkivyskupijoje koordinatorius kunigas Artūras Kazlauskas į Sinodą pažvelgė Evangelijos pasakojimo apie kelionę į Emausą (Lk 24) kontekste, nes ši istorija visais laikmečiais ir šiandien yra Jėzaus mokinių kelionė. Du mokiniai po žlugusių vilčių dėl savo mokytojo nusiminę grįžta į tėviškę, dviese kalbasi tarpusavyje, ginčijasi.
Panašiai kaip šioje evangelinėje istorijoje, popiežius Pranciškus pakvietė Bažnyčią į Sinodą keliauti drauge. Pasak kunigo Artūro, būti kartu, kalbėtis, įsiklausyti, išsisakyti – tai ir yra Sinodo uždavinys. Jo žodžiais tariant, tragedija žmogui būtų užsisklęsti nuo kitų.
ūti kartu, kalbėtis, įsiklausyti, išsisakyti – tai ir yra Sinodo uždavinys.
Jėzaus klausimas „Apie ką kalbate ir ginčijatės, eidami keliu?“ minėtoje Emauso mokinių kelionėje išreiškia Dievo norą įeiti į žmonių gyvenimą, lūkesčius. Taip ir Bažnyčia šiandien turi mokytis būti su žmogumi jo situacijoje.
„Kai Jėzus teikia paguodą, Jis nesako, kad viskas bus gerai, neguodžia kvailais paguodos žodžiais“, – kalbėjo kunigas Artūras, atkreipdamas dėmesį, jog Jėzus pasakoja mokiniams apie Raštus. „Vilties raštai yra Šventasis Raštas“, – kalbėta katechezėje apie širdžių užsidegimą, kylantį iš Dievo žodžio, iš švenčiamos Eucharistijos.
Kokios pamokos Sinodiniam keliui? Pasak kunigo Artūro, tai rasti laiko būti kartu, kalbėtis, skaityti Šventąjį Raštą, o svarbiausia, popiežiaus Pranciškaus mintimi, pakilti nuo sofų ir autis batus – tai ir yra Sinodas.
Po Rožinio maldos kardinolo vadovaujamą Eucharistiją koncelebravo Kauno I dekanato dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravičius, Kauno kunigų seminarijos rektorius kunigas Ramūnas Norkus, „Marijos radijo“ programų direktorius kunigas Saulius Bužauskas bei bemaž dešimtis kunigų. Patarnavo diakonas Darius Chmieliauskas bei seminaristai. Giedojo Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos choras.
Savo homilijoje kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ atkreipė dėmesį į Vilniuje, Aušros Vartuose, prasidedančius Gailestingumo Motinos globos atlaidus. Savo mokinį Joną ir motiną Mariją mirštantis Jėzus nuo kryžiaus pavedė būti visų žmonių Motina. Taip Marija tapo Dievo Gailestingumo nešėja.
Dievo gailestingumo ženklais Lietuvai kardinolas pavadino Krikštą 1387 metais, Marijos apsireiškimą Šiluvoje 1408-aisiais, Gailestingumo žinią, perduotą per šventąją Faustiną Vilniuje.
Nuodėmės kultūra visada sunokina rūgščius vaisius.
Pasak kardinolo, Jėzaus gailestingumo ypač reikia šiandien, kai tarp žmonių tvyro sąmyšis, neviltis, moralinė degradacija.
„Nuodėmės kultūra visada sunokina rūgščius vaisius“, – sakė kardinolas, atkreipdamas dėmesį, jog valstybių vadovams ieškant išeičių iš ekonominių krizių reikia ir pastangų padėti žmonėms kilti dvasiniam prisikėlimui.
Vėliau visuotiniuose maldavimuose, be kitų, prašyta didesnio pasitikėjimo Jėzumi dabarties išbandymuose, melsta išmintingų sprendimų įveikiant pasienio krizę bei pasirūpinant migrantais.
