Vyskupijose keliama daug klausimų apie permainas, kurios turėtų įvesti naujų dalykų į jų ir visuotinės Bažnyčios gyvenimą. Jeruzalėje gairių Sinodiniam keliui pasiūlė jos arkivyskupas, tituluojamas Jeruzalės lotynų patriarchu, italas pranciškonas Pierbattista Pizzaballa.
Iš Milano kilęs pranciškonas P. Pizzaballa jau daugiau kaip tris dešimtmečius gyvena Artimuosiuose Rytuose, anksčiau jis buvo pranciškonų Šventosios Žemės kustodas, popiežiaus skyrimu tapo lotynų katalikų Bažnyčios Jeruzalėje galva. Jis pastoraciniame laiške patikino tikinčiuosius, kad nereikia nelaukti dramatiškų poslinkių ar neeilinių sinodalumo vaisių.
Sinodas bus didžiulis žingsnis į priekį jei jis mums leis pradėti nauju būdu būti Jėzaus Kristaus asmenyje suvienytos bendruomenės dalimi.
Jame daug vietos skirta katalikų patriarchato dvasininkams. Patriarchas jų prašo būti pagrindinio vaidmens atlikėjais sinodiniame procese, užtikrinti vietinių bendruomenių – parapijų – visišką įsijungimą, pagal popiežiaus Pranciškaus prašymą.
Jei sinodinis procesas Romoje prasidėjo spalio 9–10 dienomis, o pasaulio vyskupijose prieš savaitę – sekmadienį, spalio 17 dieną, Jeruzalėje jis prasidės vėliau – šeštadienį, spalio 30 d. Pagrindinės Sinodo kelio pradžios apeigos vyks keturiose skirtingose vietose, atspindinčiose plačią Patriarchato teritoriją Šventojoje Žemėje: Galilėjoje, Palestinoje, Jordane ir Kipre.
Patriarchas paaiškino, jog procesas dėl sinodinės Bažnyčios – Dievo tautos – bendrystės, dalyvavimo ir misijos įkūnija popiežiaus norą užtikrinti, kad Bažnyčios gyvenimas būtų vis mažiau orientuotas tik į dvasininkiją ir vis daugiau būtų visų jos narių bendro dalyvavimo vaisius. Sinodas nėra tam, kad būtų rengiami nauji dokumentai, bet skirtas „puoselėti svajones, žadinti pranašystes ir regėjimus, leisti skleistis vilčiai, įkvėpti pasitikėjimą, tvarstyti žaizdas, megzti santykius, pažadinti vilties aušrą, mokytis vienas iš kito ir kurti pozityvią vaizduotę, kuri nušviečia protus, sušildo širdis ir suteikia mūsų rankoms stiprybės“, – cituodamas parengiamąjį dokumentą, parašė Pierbattista Pizzaballa.
Jis paragino parapijų klebonus daryti tai, ko prašo Šventasis Tėvas, užtikrinant visų bendruomenių įsijungimą į sinodalumo procesą. Jis taip pat pakvietė įsijungti visus vietinių Bažnyčių narius, nuo parapijų, pašvęstųjų kongregacijų, kontempliatyviųjų kongregacijų ir kunigų seminarijų iki jaunimo, grupių, sąjūdžių, judėjimų, taip pat migrantų ir svetimšalių darbininkų.
„Visi, kurie mano galintys pasisakyti, turi turėti galimybę tai padaryti – išsakyti padėką, nesupratimą, padrąsinimą, viltį, nusivylimą, lūkesčius. Tačiau nereikia manyti, kad sinodinė kelionė yra skirta tik tam, kad būtų kalbama apie problemas – šitaip procesas taptų bevaisiu. Ėjimas turi vykti visa gaivinančio Dievo žodžio apšviestame kelyje“, – rašė P. Pizzaballa.
Jeruzalės patriarchate sinodiniame kelyje bus pasitelkta Emauso mokinių patirtis.
„Emauso Evangelijos“ pritaikymas reiškia, kad reikės ir fiziškai nueiti į vietas, kuriose apsireiškė Kristus, kalbėtis savo problemas ir asmenines patirtis susiejant su Šventuoju Raštu, kad matytume gyvenimą kitoje perspektyvoje.
„Svarbu susitikti ir vieni kitų klausytis ir tam, kad mūsų klausymasis būtų Dievo žodžio apšviestas, neliktų tik žmonių kalba. Tai pat svarbu, kad susitiktų žmonės iš skirtingų kontekstų, mokytųsi vieni iš kitų. Tai bus kur kas naudingiau už teorines paskaitas“, – parašė pastoraciniame laiške Pierbattista Pizzaballa, Jeruzalės lotynų apeigų katalikų patriarchas.
