Gegužės 1-ąją dieną Jeruzalės lotynų patriarchas Pierbattista Pizzaballa oficialiai įžengė į Šv. Anupro bažnyčią Romoje, kuri jam buvo paskirta kartu su kardinolišku titulu. Kardinolai, kad ir kur gyventų, yra pagrindiniai popiežiaus bendradarbiai. Norint pabrėžti šį ryšį ir vienybę su šv. Petro įpėdiniu, jiems yra skiriama bažnyčia Romos vyskupijoje, jie simboliškai tampa jos dalimi.
Galima priminti, kad kardinolo P. Pizzaballa įžengimas į Šv. Anupro bažnyčią ant Gianicolo kalvos, visai šalia Vatikano, buvo numatytas balandžio 15 dieną. Tačiau dėl itin įtemptos padėties tarp Izraelio ir Irano, dėl tomis dienomis surengtos masinės raketų ir dronų atakos prieš Izraelį paskutinę akimirką kelionę teko atšaukti.
Homilijoje Jeruzalės lotynų patriarchas pažymėjo, jog kardinolo titulas, pirmiau už garbę, yra atsakomybė. Jo atsakomybė yra būti ganytoju ir kurti Dievo karalystę taip pat dabartiniame kontekste. O šis, homilijoje priminė kardinolas P. Pizzaballa tai, ką jau ne kartą sakė įvairiuose pastarųjų mėnesių interviu, išsiskiria nematytu susipriešinimo, neapykantos, poliarizacijos ir smurto lygiu. Net užuojauta yra poliarizuota – kiekviena pusė jaučiasi didžiausia auka ir reikalauja absoliučios empatijos. Supratingumo parodymas kitos pusės kančiai ar lūkesčiams suvokiamas kaip priešiškumas.
Net užuojauta yra poliarizuota – kiekviena pusė jaučiasi didžiausia auka ir reikalauja absoliučios empatijos.
Tačiau ir šiomis aplinkybėmis karo sūkuryje būtina liudyti Dievo buvimą, kuris yra ne magiškas, bet, kaip rašoma Evangelijoje, – tarsi mažytė sėkla, kuri palengva auga. Dievo karalystė nėra magiškas įvykis ar vienas veiksmas, bet pats krikščionių gyvenimo būdas, kuris neleidžia apsiriboti vienu siauru naratyvu.
Pasak kardinolo, viena iš taikos sąlygų yra trijų principų – tiesos, teisingumo ir atleidimo – suderinimas. Be atleidimo tiesa ir teisingumas rizikuoja virsti kaltinimu. O atleidimas be tiesos ir teisingumo rizikuoja tapti padaryto blogio pateisinimu.
Po įžengimo ceremonijos kardinolas P. Pizzaballa atsakė į žurnalistų klausimus. Viename buvo priminta, kad po „Hamas“ teroristinės atakos prieš Izraelį, kurios metu taip pat buvo paimta daug įkaitų, Jeruzalės lotynų patriarchas pasiūlė juos paleisti, o mainais įkaitu paimti jį patį. Tomis dienomis, atsakė kardinolas P. Pizzaballa, jis jautė, kad turi daryti viską, kas įmanoma, dėl žmonių ir dėl padėties nuramdymo.
Atsakydamas į kitą klausimą apie palestiniečius remiančių grupių protestus JAV universitetuose, kai kur įvykusius susirėmimus, užimtas patalpas, kardinolas P. Pizzaballa pripažino, kad jį liūdina itin poliarizuotos pozicijos ir ten, kur turėtų vykti diskusijos 360 laipsnių kampu. Tokia poliarizacija, pakartojo jis, nėra tai, kas gali padėti rasti krizės sprendimus.
Kardinolo P. Pizzaballa įžengimo į Šv. Anupro bažnyčią ceremonijoje dalyvavo daug Jeruzalės Šv. Kapo riterių ordino narių. Ši bažnyčia Romoje yra viso ordino motininė bažnyčia. O paties ordino misija – remti Jeruzalės lotynų patriarchatą. Ordinas remia keliasdešimt katalikiškų mokyklų, kurias lanko virš 20 000 vaikų, ir kitas Jeruzalės lotynų patriarchato veiklas Šventojoje Žemėje.
