Romos La Sapienzos universiteto archeologų kasinėjimai atskleidė naujų duomenų apie Kristaus Kapo bazilikos, esančios Jeruzalės senamiesčio krikščionių kvartale, sukūrimą, praneša „Heritage Daily“.
Kristaus Kapo bazilika yra IV a. bažnyčia. Pagal tradiciją ji stovi Jėzaus Kristaus nukryžiavimo, palaidojimo ir prisikėlimo vietoje, todėl yra viena švenčiausių krikščionių vietų.
Nuo 2022 m. kovo mėn. čia vyksta restauravimo darbai, nuodugnūs archeologiniai tyrimai ir infrastruktūros rekonstrukcija.
Pasak spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo trijų už Kristaus Kapo baziliką atsakingų bendruomenių – ortodoksų, katalikų (Šventosios Žemės kustodijos) ir armėnų apaštališkosios bažnyčios – atstovai, kasinėjimai atskleidė, kad ši vieta iš pradžių buvo senovinis karjeras – tai liudija gilūs įpjovimai uolėtame reljefe ir akmens blokų gavyba.
Akmens karjero pėdsakai matyti iš šiaurės rytų į pietvakarius, o kai kurių atkarpų gylis viršija penkis metrus.
Po Jeruzalės apgulties 70 m. po Kr. per Pirmąjį žydų ir romėnų karą vietovė buvo apleista. Vėliau imperatorius Hadrianas Jeruzalės vietoje įkūrė romėnų koloniją – naują miestą Elia Capitolina, o senovinio karjero vietoje pastatė pagonišką šventyklą.
Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, aptikta Hadriano valdymo laikų romėnų religinio pastato įrodymų, taip pat didelio masto uolėto reljefo lyginimo pėdsakų, skirtų monumentaliems statiniams statyti.
Pagoniška šventykla buvo naudojama iki IV mūsų eros amžiaus, vėliau imperatorius Konstantinas Didysis ją sugriovė ir vietoje jos pastatė krikščionių bažnyčią.
Jeruzalės vyskupas Makarijus I paprašė Konstantino leidimo atlikti kasinėjimus toje vietoje, kur, kaip manoma, buvo palaidotas Jėzus Kristus. Kasinėjimai atskleidė uoloje iškaltą kapą, kurį Makarijus įvardijo kaip Jėzaus palaidojimo vietą.
„Pastatyta IV a., ji buvo sudėtinga šventovė su liturgijos vietomis, lankymo keliais. Jos struktūra numatė, kad piligrimai galėjo judėti po kulto vietas, taip pat prireikus rasti prieglobstį po portikais“, – sakė archeologai.
Dabar kasinėjimai sutelkti į bažnyčios šiaurinę navą, siekiant toliau tyrinėti romėnų kulto struktūrą ir vėlesnę jos istoriją.
Papildomų darbų metu planuojama dokumentuoti pačią baziliką ir jos priestatus, taip pat analizuoti medžiagą, siekiant geriau suprasti istorinę vietovės raidą ir jos vaidmenį mieste.
