Giesmių kūrėjas, amerikietis Josephas Pokorny sako, kad Vakaruose mažai žinomi Marijos apsireiškimai turi žinią šiandienai.
Jis teigia, kad apsireiškimas suteikia naujos vilties ir netgi parašė giesmę šiam įvykiui.
Būdamas muzikos vadovu buvusioje Filadelfijos Šv. Jurgio parapijoje, Josephas Pokorny parašė „Šiluvos Dievo Motiną“, kurioje minimas XVII a. Marijos apsireiškimas mažame Lietuvos kaime.
Šiluvos Dievo Motinos statula, stovėjusi Šv. Jurgio parapijoje, įkvėpė J. Pokorny, kuris pats yra austrų-vengrų kilmės, be savo himno parašyti visą „Muzikinę kantatą apie Lietuvą“.
Žinodamas tai, kad lietuviai buvo paskutinė Europos tauta priėmusi krikščionybę, J. Pokorny tame mato „lietuviškos dvasios nepriklausomybę“, tuo pačiu stebėdamasis, kaip galiausiai giliai ir stipriai Lietuvoje įsigalėjo krikščionybė.
J. Pokorny stebina ir tai, kad prisiminus Mergelės Marijos pasirodymo istoriją matosi, kaip dėl reformacijos katalikybei Šiluvoje pradėjus sparčiai nykti, Marijos pasirodymas šiam kraštui atnešė naują katalikybės renesansą. Galiausiai 1775 m. popiežiaus popiežiaus Pijaus VI dekretu apsireiškimas buvo paskelbtas autentišku, o prieš kurį laiką paslėptas ir vėliau atrastas Šiluvos Švenčiausios Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas yra Šiluvos bazilikoje.
J. Pokorny, prieš 23 metus tapęs pasauliečiu pranciškonu, paprašytas apibendrinti, ką jam reiškia Šiluvos Dievo Motina, atsakė žodžiu iš ispanų kalbos. Todo (isp.), – tarė jis. „Viskas, viskas Dievui“.
Jo sukurtas himnas Šiluvos Dievo Motinai:
Vieną vasaros dieną, ganydami avis,
Vaikai žaidė ir išgirdo kažką verkiant.
Ant uolos stovėjo švelniausia Dievo Motina,
Verkianti iš didelio liūdesio, laikydama Jėzų, savo Vaiką.
Šiluvos Dievo Motina,
Atiduodu tau savo širdį.
Kaip žvakės liepsna,
Tegul šviečia ji tamsoje.
Su giliu, tyru tikėjimu,
Su tikra meile savo Sūnui,
Parvesk mane namo, kai klajoju,
Parvesk visus namo.
Šiluvos Dievo Motina,
Madona ir kūdiki,
Atsiklaupiu ir prašau,
Motinos gailestingume švelniausias.
Ar tu vesi mane kaip žvaigždė?
Jei aš aklas, padėk man pamatyti!
Mano lobis yra Jėzus amžinybei, amžinybei.
Vieną vasaros dieną, ganydami avis,
Vaikai žaidė ir išgirdo kažką verkiant.
Ant uolos stovėjo švelniausia Dievo Motina,
Verkianti iš didelio liūdesio, laikydama Jėzų, savo Vaiką.
