Atšauktas nekonstitucinis sprendimas
Stengdamasis patvirtinti per pirmąją 2016-2020 metų kadenciją įgytą „visų laikų labiausiai gyvybę ginančio prezidento“ („most pro-life president ever“) įvaizdį, Jungtinių Amerikos Valstijų vadovas Donaldas Trampas (Donald Trump), netrukus po inauguracijos antrajai kadencijai, entuziastingai pasisakė sostinėje Vašingtone vykusioje šiemetinėje gyvybės gynėjų „March for Life“ manifestacijoje. Jis vėl pabrėžė savo įsipareigojimą palaikyti kiekvieno motinos įsčiose pradėto kūdikio gimimo teisę bei stengtis teisinėmis priemonėmis riboti jų žudymą atliekant abortus. Amerikiečių gyvybės gynėjų masinės protesto manifestacijos pradėtos daugiau kaip prieš penkis dešimtmečius, 1974-ųjų sausį, minint pirmąsias metines, kai JAV Aukščiausias Teismas, atliekantis konstitucinio teismo funkcijas, legalizavo abortus, kurių draudimas esą prieštaravo pagrindiniam šalies įstatymui. „Nuo to laiko įvairaus amžiaus, rasės, kilmės ir tikybos amerikiečiai (ypač sielovadininkų vadovaujami jaunieji katalikai – M. B.), keliavo į sostinę, kad apgintų mūsų brangius mažuosius kūdikius, kurie patys savęs negali apginti“, – kalbėjo prezidentas D. Trampas iš savo rezidencijos Baltųjų Rūmų, sausio 24 dieną vaizdo ryšiu kreipdamasis į „March for Life“ dalyvius. Priminęs amžiną tiesą, jog kiekvienas pradėtas kūdikis yra „brangi ir šventa Dievo dovana“, sakė, jog visiems reikia susitelkti, kad būtų apsaugotas ir puoselėjamas jo orumas. JAV prezidentas pripažino, jog 1973 metų pradžioje paskelbtas Aukščiausiojo Teismo verdiktas, federaliniu mastu legalizavęs abortus, iš esmės buvo nekonstitucinis sprendimas, atėmęs galimybę pačioms valstijoms ir gyventojų rinktiems atstovams nagrinėti šį klausimą, todėl supriešinęs ir supykdęs visuomenę. Tačiau gyvybės gynėjų atkaklumo bei nepaliaujamų politinių pastangų dėka, istorinis teisingumas atstatytas 2022 metais Aukščiausiajam Teismui priėmus naują verdiktą, patvirtinusį, jog aborto legalumas neturi konstitucinio pagrindo ir todėl pačios valstijos turi priimti savus įstatymus šiuo reikalu.
Prezidentas D. Trampas, kuris buvo pirmuoju JAV vadovu, asmeniškai 2020 metais dalyvavusiu „March for Life“ manifestacijoje, svariai prisidėjo ir prie pastarojo pradėtą gyvybę ginančio Aukščiausiojo Teismo verdikto priėmimo, paskirdamas tris krikščioniškų nuostatų teisėjus, kurie ir nulėmė, kad Aukščiausias Teismas daugumos balsais atmetė tariamą konstitucinę teisę į abortą. Per vėlesnius dvejus metus beveik 20 iš 50-ies šalies valstijų priėmė savus įstatymus, uždraudusius arba labai apribojusius abortų darymą, tokiu būdu išgelbėjant gyvybes dešimčių tūkstančių kūdikių, kuriems buvo leista gimti. „Savo antroje kadencijoje aš vėl drąsiai ir su pasididžiavimu veiksiu, kad būtų saugomi pradėti kūdikiai ir jų šeimų gerovė“, – savo kalboje gyvybės gynėjams tvirtino JAV prezidentas. Juk reikės apginti minėtąjį Aukščiausiojo Teismo sprendimą nuo bandymų jį paneigti įtvirtinant neribotą aborto darymą kitose valstijose, kurias valdo liberalūs demokratai ar federaliniu lygmeniu, kaip tai bandė daryti buvęs prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden), lyg ir praktikuojantis katalikas, bei jo šalininkai. D. Trampas savo rinkiminėje kampanijoje nuolat primindavo vieno radikalaus Virdžinijos valstijos gubernatoriaus tvirtinimą, kad aborto atlikimas turi būti leidžiamas per visą nėštumo laikotarpį ir netgi jeigu atliekant vėlyvąjį abortą kūdikis lieka gyvas, jis turi būti paliekamas mirčiai be jokios medicininės priežiūros. Pasibaisėjęs tokiu nusistatymu, JAV prezidentas pažadėjo viską daryti, „kad būtų ištiestos mylinčios ir rūpestingos rankos jaunoms motinoms bei visiems jų pradėtiems ir gimusiems kūdikiams, kad būtų skatinamas paliktų naujagimių įvaikinimas ir globa“.
kairuoliškų grupių išpuoliai ir vandalizmo aktai prieš bažnyčias, tradicines katalikiškas bendruomenes, šeimos vertybes palaikančias institucijas, krizinių nėštumų centrus, valdžios ir policijos dažnai lieka nepastebėti ir neištirti. Tuo tarpu prie abortus darančių klinikų protestuojančius ir besimeldžiančius gyvybės gynėjus stengiamasi tuoj pat areštuoti bei netgi nuteisti įkalinimo bausmėmis.
Išlaisvinti gyvybės gynėjai
Prezidentas D. Trampas savo kalboje „March for Life“ dalyviams priminė paradoksalius atvejus, kai kairuoliškų grupių išpuoliai ir vandalizmo aktai prieš bažnyčias, tradicines katalikiškas bendruomenes, šeimos vertybes palaikančias institucijas, krizinių nėštumų centrus, valdžios ir policijos dažnai lieka nepastebėti ir neištirti. Tuo tarpu prie abortus darančių klinikų protestuojančius ir besimeldžiančius gyvybės gynėjus stengiamasi tuoj pat areštuoti bei netgi nuteisti įkalinimo bausmėmis. JAV vadovas patikino, kad jo atnaujintoje Teisingumo ministerijoje šie dalykai bus neatidėliotinai taisomi: tiriami visi vandalizmo atvejai ir pažeidėjai patraukti atsakomybėn, o įkalinti gyvybės gynėjai, kuriuos jis įvardijo „politiniais kaliniais“, atgaus laisvę. „March for Life“ manifestacijos išvakarėse prezidentas viešai pasirašė dekretus, suteikusius malonę 23 gyvybės gynimo aktyvistams, kurie maldomis ir budėjimu prie abortus darančių klinikų bandė gelbėti pradėtus kūdikius ir už tas neprievartines protesto akcijas buvo nuteisti kalėti nuo dviejų iki ketverių metų. Viešai pasirašydamas išlaisvinantį dokumentą prezidentas D. Trampas pabrėžė, jog tie asmenys, skirtingo amžiaus ir tikėjimo, daugiausia pagyvenę žmonės, buvo neteisingai persekiojami ir represuojami, todėl jam yra didelė garbė suteikti jiems malonę. Taip elgdamasis JAV prezidentas iš esmės laikėsi pažadų, duotų per praėjusią rinkiminę kampaniją, kuomet tikino, jog turi būti nutrauktas gyvybės gynėjų ir tradicinių pažiūrų tikinčiųjų diskriminavimas, kuris yra kraštutinio sekuliarizmo ir neomarksizmo apraiška. „Šie rinkimai turi nuspręsti, ar Amerika toliau bus valdoma marksistinių, fašistinių ir komunistinių tironų, kurie nori sunaikinti mūsų krikščionišką paveldą, ar Amerika bus gelbėjama dievobaimingų ir laisvę mylinčių patriotų, – nesirinkdamas žodžių kalbėjo jis viename iš priešrinkiminių mitingų. – Vėl darydami Ameriką galinga, mes turime grįžti prie krikščioniškos kultūros, nes tikėjimą ir tradicines vertybes mylintys amerikiečiai yra ne grėsmė, bet mūsų šalies siela“.
Kreipdamasis į „March for Life“ dalyvius prezidentas D. Trampas paminėjo jo dekretu išlaisvintą gyvybės gynėją, 75 metų silpnos sveikatos moterį Poletą Harlou (Paulette Harlow), kuri 2024 metų pavasarį buvo nuteista dvejiems metams kalėti už meldimąsi ir protesto akcijas prie Vašingtono abortų klinikos. Skelbdama nuosprendį liberalumu žinoma teisėja Kolyna Kolar-Katli (Colleen Kollar-Kotelly) tik pasityčiojo iš teisiamosios tikėjimo ir jos vyro prašymo kartu pasodinti už grotų, nes bijojo, kad žmona viena kalėdama gali numirti. „Dabar turėjau garbę suteikti malonę ir išlaisvinti Polą bei daugelį kitų, kurie buvo tapę tokio baisaus piktnaudžiavimo įstatymais aukomis“, – sakė JAV prezidentas. Jis pabrėžė, jog niekada daugiau negalima leisti, kad Amerikoje galėtų vykti toks religinis persekiojimas prisidengus teisinėmis normomis. Baigdamas kalbą gyvybės gynėjams, D. Trampas pastebėjęs, kad jų manifestacija vyksta nepaisant žvarbaus sausio oro, pabrėžė, jog žygeivių širdys yra karštos, nes vyrauja stiprus ryžtas savąją labai svarbią misiją atlikti kuriant visuomenę, kurioje būtų „saugomas kiekvienas pradėtas kūdikis – dovana iš Kūrėjo rankų“. Prezidentas dėkojo „March for Life“ dalyviams už tai, kad jie nepasiduoda jokiems sunkumams ir nepraranda vilties palaikydami gyvybės gynimo politiką. Galbūt tai irgi yra vilties piligrimystė, kuri popiežiaus Pranciškaus paskelbta, kaip 2025 metų Jubiliejaus užduotis.
„Kiekvienas pradėtas kūdikis – dovana iš Kūrėjo rankų“
Remti vaikus auginančias šeimas
Įspūdingą kalbą šiemetinėje amerikiečių gyvybės gynėjų manifestacijoje pasakė ir asmeniškai joje dalyvavęs naujasis viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance), jaunas keturiasdešimtmetis politikas, palyginus neseniai, prieš 5 metus, atsivertęs į katalikybę. Šiam žingsniui jį, protestantiškoje aplinkoje išaugusį, po dvasinių ieškojimų paskatino didžiojo Bažnyčios mokytojo Šv. Augustino intelektualinė teologija, matyt, nukreipusi ir į konservatyvių politinių pažiūrų formavimą. Pradėdamas pasisakymą, JAV viceprezidentas, kurio priešingumas abortams yra gerai žinomas dar iš buvimo senatoriumi laikų, reiškė padėką už galimybę įsijungti į „March for Life“, tapusį viena didžiausių pasaulyje taikių demonstracijų ir radusį atgarsį daugelyje kitų, ypač Europos šalių. „Mes žygiuojame, kad būtų apsaugoti dar negimę kūdikiai, mes žygiuojame skelbdami ir liudydami šventą tiesą, kad kiekviena pradėta gyvybė yra Dievo stebuklas ir dovana“, – sakė Dž. D. Vensas. Priminęs savo su žmona auginamus tris dar mažamečius vaikus, jis pripažino, kad kiekvieno jų atėjimą į pasaulį priėmė, kaip neapsakomą naujos gyvybės grožį ir gėrį. Sutuoktiniai suprato, jog nepaisant jų, kaip ir kiekvieną jauną šeimą laukiančių vaikų auginimo iššūkių, tai yra didžiausia gyvenimo palaima. Todėl stengiantis apginti pradėtą gyvybę, plačiąja prasme reiškia ir tradicinės šeimos palaikymą (pro-life, pro-family), atsiliepiant į jos džiaugsmus ir rūpesčius, laukiant kūdikio gimimo, jį auginant, sprendžiant aktualius sutuoktinių santykių, darbo ir karjeros klausimus. Deja, pripažino viceprezidentas, šiuolaikinė Vakarų, taip pat ir JAV visuomenė neatlieka visko, kas priklauso, kad palengvintų jaunos vaikus auginančios šeimos buitį, suteiktų daugiau prasmės ir laimės jai gyventi, atliekant svarbias ir nepakeičiamas tėvų ir motinų užduotis. Visai nepriimtina ne tik susiformavusi aborto kultūra, bet ir perdėto individualizmo mentalitetas, formuojantis požiūrį, kad sutuoktinių atsakomybė šeimai yra esą kliūtis asmenybės vystymuisi, o ne savęs įprasminimas ir palaima. Štai kodėl šiuolaikinei visuomenei reikia ne tik daugiau vaikų, bet ir jaunų vyrų bei moterų, kurie sąmoningai norėtų ir būtų pasirengę juos turėti, rūpestingai auginti ir auklėti.
Dž. D. Venso įsitikinimu kaip tik „vyriausybės užduotis palengvinti sąlygas jaunoms mamoms ir tėčiams leisti sau turėti daugiau vaikų, nešti juos į pasaulį, priimti kiekvieną pradėtą gyvybę, kaip palaimą“. Valstybinės įstaigos turi skatinti šeimų didinimą, kad sutuoktiniai, vienas kitam padėdami, lengviau susirastų padorų darbą, darniai kurtų savo namų židinį, galėtų pakankamai susitaupyti pinigų ne tik geresniam vežimėliui įsigyti, bet ir vaikams prižiūrėti bei aprūpinti. „Mums reikia formuoti kultūrą, kuri saugotų gyvybę visuose jos gyvenimo tarpsniuose, kuri pripažintų ir tvirtai tikėtų, kad tautos sėkmės etalonas ne tik bendrojo nacionalinio produkto ar vertybinių popierių rinkos augimas, bet pirmiausia žmonių žinojimas, jog gali kurti sveikas ir klestinčias šeimas savo šalyje“, – sakė viceprezidentas. Jis pabrėžė, jog kaip tik tokį nusistatymą turi vėl į Baltuosius Rūmus sugrįžęs prezidentas, kuris, kaip ir pirmojoje kadencijoje, yra pasirengęs ne tik ginti pradėtas gyvybes, bet ir rūpintis vaikus auginančių šeimų gerove, mažindamas joms mokesčius, suteikdamas lengvesnius kreditus ir kitą paramą. Dž. D. Vensas patikino, kad daugiau nebebus policijos bei FTB saugumo pajėgų reidų prieš gyvybes ginančius aktyvistus, jie nebus areštuojami ir sodinami į kalėjimą už pažeidžiamiausių palaikymą, už maldas ir taikias protestų akcijas prie abortus darančių klinikų, nes tai yra visuotinė teisė. Savo ruožtu gyvybės gynėjų sąjūdis turi būti veiklus ir vieningas ne tik rengdamas manifestacijas, bet ir organizuodamas aukas vargingai gyvenančioms šeimoms skirtiems „Vystyklų bankams“, paremdamas krizinių nėštumų centrus, padėdamas rasti tinkamą būstą mažus vaikus turinčioms šeimoms, nes tai irgi yra žmogiškos gyvybės saugojimas. Šis sąjūdis turi kasdien veikti padėdamas jaunoms šeimoms išsaugoti pradėtų kūdikių gyvybes sąveikaudamas su federaline ir vietine valdžia, kad būtų priimti atitinkami įstatymai ir teisinės normos ir „Amerika tikrai taptų gyvybę, vaikus ir šeimas ginanti šalis“. Baigdamas pasisakymą JAV viceprezidentas pripažino, jog didžiausias dalykas, kuris darė įtaką jo, kaip šeimos tėvo ir politiko gyvenimui ir veikimui, buvo žinojimas, jog ultragarsu gautas motinos įsčiose pradėto kūdikio atvaizdas yra ne koks nors ląstelių gniužulas, bet užuomazga tikro žmogaus, kuris turi būti saugomas ir ginamas. „Mums reikia suprasti, kad ultragarsu matome kūdikį, kuris turės viltis, svajones ir realizavimui skirtą potencialą, – teigė Dž. D. Vensas. – Todėl yra tikra palaima kovoti dėl pradėtų kūdikių gimimo ir gerovės, žygiuoti už gyvybę“.
Biudžeto lėšos neskirtos abortams
Šios apžvalgos pabaigoje galima pažymėti, kad prezidentas D. Trampas, laikydamasis respublikonų partijos gyvybės gynimo tradicinių nuostatų, pirmaisiais savo pasirašytais dekretais, atstatė arba sustiprino praėjusios kadencijos demokrato Dž. Baideno administracijos užblokuotas įstatymines normas, kurios sulaikė valstybinio biudžeto lėšų naudojimą abortų industrijai palaikyti. Buvo sugrąžinta vadinamoji „Mechiko politika“, liečianti užsienio pagalbai skirtų fondų naudojimą, taip pat patvirtinta įstatyminė „Haideno pataisa“ dėl federalinių lėšų naudojimo medicinos poreikiams šalies viduje. Kiekvienu minėtu atveju šios teisinės nuostatos draudžia mokesčių mokėtojų pinigų skyrimą motinų įsčiose pradėtiems kūdikiams žudyti, tai yra abortams, išskyrus ekstremalius atvejus, kai iškilusi grėsmė motinos gyvybei arba pastojimas sąlygotas incesto bei seksualinės prievartos. Kaip žinia, „Mechiko politiką“ 1984 metais Meksikos sostinėje vykstant Pasaulinei gyventojų ir vystymo konferencijai, pradėjo tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan), norėjęs, kad šalies biudžeto finansinė parama užsienyje veikiančioms amerikiečių nevyriausybinėms organizacijoms nebūtų skiriama tais atvejais, kai jos kokiu nors būdu prisideda abortams daryti ar skatinti per vadinamąją šeimų planavimo metodiką. Šią „Mechiko politiką“ vėlesniais dešimtmečiais pratęsdavo JAV respublikonų prezidentai ir atšaukdavo demokratų prezidentai (paskutinis tai 2021 metais buvo padaręs Dž. Baidenas). Tuo tarpu „Haideno pataisa“, taip pavadinta pagal ją inicijavusio kongresmeno Henrio Haideno (Henry Hyden) pavardę, buvo priimta 1976 metais ir reikalavo, kad JAV federalinio biudžeto lėšos jokiu būdu nebūtų skiriamos pačios šalies medicinos sistemoje. Ši įstatyminė nuostata Atstovų rūmuose priimta ryškia balsų dauguma (312 – „už“ ir 93 – „prieš“) buvo pirmoji didelė gyvybės gynėjų pergalė po 1973 metais Aukščiausio Teismo legalizuoto aborto ir jos nuolat laikomasi JAV Kongrese tvirtinant biudžetą.
Tačiau buvęs prezidentas „katalikas“ Dž. Baidenas, kuris jau savo rinkiminėje kampanijoje žadėjo dėti pastangas, kad „Haideno pataisa“ būtų panaikinta, vėlesnėje prezidentavimo kadencijoje stengėsi įvairiais būdais tą įstatyminę nuostatą apeiti ir abortą prilyginti sveikatos priežiūros „paslaugoms“. Vis dėlto Atstovų rūmuose daugumą turėję respublikonai, tvirtindami biudžetą, užkirsdavo kelią tokiam piktnaudžiavimui, o demokratai reikšdavo nusivylimą dėl esą tariamai diskriminacinės politikos „reprodukcinės sveikatos“ atžvilgiu. Prezidentas D. Trampas sausio 24 dieną paskelbtame memorandume, patvirtindamas „Haideno pataisos“ svarbą gyvybei ginti ir ją dar labiau sustiprindamas, pabrėžė, jog turi būti laikomasi „ilgalaikio konsensuso amerikiečių visuomenėje, kad mokesčių mokėtojai neturi būti verčiami finansuoti abortų praktiką“. Beje, tai, kad dabartinis JAV vadovas savojoje gyvybės gynimo politikoje vadovaujasi krikščioniškomis nuostatomis, patvirtina Pelenų trečiadienį, kovo 5 dieną, paskelbtas netikėtas jo kreipimasis, sveikinant šalies katalikus ir visus krikščionis prasidėjusios Gavėnios proga. Jame primenama, jog tai ypatingas laikotarpis „laukiant mūsų Viešpaties ir Išganytojo Jėzaus Kristaus kančios, mirties ir Prisikėlimo šventimo“. Prezidentas D. Trampas kartu su žmona Melanija pasirašytame kreipimesi primena, kad Gavėnioje „40 dienų ir naktų krikščionys praleidžia melsdamiesi, pasninkaudami ir duodami išmaldą, taip gilindami tikėjimą ir stiprindami ištikimybę Evangelijai“. Nurodę, kad Pelenų trečiadienį ant kaktos barstomi pelenai patvirtina „mūsų mirtingumą ir nuolatinį Kristaus begalinio gailestingumo bei atperkamosios meilės poreikį“, Donaldas ir Melanija Trampai kvietė tėvynainius prasmingai „parengti mūsų sielas ateinančių Velykų šlovės stebuklui“. Pelenų trečiadienio pamaldos šį kartą buvo švenčiamos ir pačiuose Baltuosiuose Rūmuose, kviečiant bendradarbius jose aktyviai dalyvauti.
