JAV mokslininkai paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad žmogaus sąmonė išlieka ir po klinikinės mirties, rašo “New York Post”.
“Paprastai gydytojai mano, kad smegenų veikla sustoja praėjus maždaug 10 minučių po to, kai nustoja plakti širdis ir smegenys netenka deguonies. Tačiau naujasis Niujorko universiteto tyrimas paneigia šį klaidingą įsitikinimą. Yra normalios ir beveik normalios smegenų veiklos požymių, kuriuos galima aptikti per valandą po gaivinimo“, – leidiniui sakė daktaras Samas Parnia (Semas Parnaja), Niujorko universiteto Langone Health medicinos docentas.
Tyrime dalyvavo 53 klinikinę mirtį išgyvenę pacientai iš 25 JAV ir Jungtinės Karalystės ligoninių.
“Žmonių, patyrusių artimos mirties patirtį, sąmonė sustiprėjo ir tapo ryškesnė“, – tvirtino Samas Parnia. – “Po mirties jie pajuto, kad yra atsiskyrę nuo savo kūno ir gali judėti, jaučia erdvę aplink save 360 laipsnių kampu. Nepaisant to, jie buvo ligoninės palatoje ir visą informaciją suvokė iš ten. Jie jautė, kad yra visiškos sąmonės būsenoje”.
Tokioje sąmonės būsenoje jie dažnai stebėjo gydytojus ir slaugytojus, dirbančius, kad išgelbėtų jų gyvybes, tačiau nejautė baimės ar nerimo.
Pasak tyrėjo, šie žmonės turi prieigą prie itin ryškių ir gilių viso savo gyvenimo prisiminimų. Ši jų gyvenimo apžvalga pateikiama ne tam tikra tvarka, o greičiau susiejant su morale ir etika. “Tai nėra chronologija, o veikiau gilus pakartotinis įvertinimas to, ko paprastai siekiame gyvenime”, – sako jis.
“Svarbiausia tampa tai, kaip elgiamės su kitais žmonėmis”, – pridūrė Parnia. – Tai ne tik atsitiktiniai prisiminimai. Tai kur kas daugiau.”
Leidinyje cituojami keli pacientų, kurie išgyveno mirtį, bet pageidavo likti anonimais, pasakojimai.
“Aš nebebuvau savo kūne, neturėjau nei svorio, nei fizinių savybių. Aš plūduriavau ore virš savo kūno, tiesiog po intensyviosios terapijos skyriaus lubomis. Stebėjau sceną, vykstančią žemiau”, – pasakoja vienas jų.
“Man buvo parodytos mano gyvenimo pasekmės, tūkstančiai žmonių, su kuriais bendravau ir kurie jautė man tai, ką jaučiau jiems, mačiau jų gyvenimus ir tai, kaip aš juos paveikiau. Tada pamačiau savo gyvenimo pasekmes ir savo veiksmų poveikį”, – sakė kitas liudytojas.
“Prisimenu šviesos būtybę… stovinčią šalia manęs. Ji tvyrojo virš manęs kaip didžiulis galios bokštas, bet spinduliavo vien šilumą ir meilę”, – pasakojo trečias pacientas.
“Manęs paklausė, ar noriu namo… ar noriu čia pasilikti. Pasakiau jiems, kad manęs reikia mano dviems sūnums ir reikia grįžti. Staiga grįžau į savo kūną ir pajutau, kaip skauda mano sąnariai”, – pasakojo dar vienas pacientas.
