Kanzaso arkivyskupas Josephas F. Naumannas (Džosefas Naumanas), JAV katalikų vyskupų Gyvybės komiteto pirmininkas, mano, kad gyvename sugriautame pasaulyje. Ji pateikia naujausią pavyzdį: neseniai įvykusios masinės moksleivių žudynės Juvaldyje, Teksaso valstijoje. Todėl arkivyskupas drąsiai teigia – nepaisome žmogaus gyvybės šventumo.
JV arkivyskupas mano, kad turime padaryti viską, kad apsagotume vaikus. „Turime paguosti ir pasirūpinti tėvais, kurie sielvartauja dėl smurtinės savo sūnų ir dukterų mirties. Turime imtis veiksmų, kad ateityje užkirstume kelią panašiems beprasmiško smurto atvejams”.
Jo nuomone, padėtų griežtesni įstatymai, užtikrinantys ginklų saugumą, taip pat padidintas saugumas mokyklose, šeimyninio gyvenimo griūties taisymas, apsunkintas priėjimas prie narkotikų, tokių kaip marihuana. „Negali būti nieko, kas trukdytų imtis priemonių mūsų vaikams apsaugoti”, – sako arkivyskupas.
JAV atsidūrė kryžkelėje, teigia jis ir klausia, ar norime ir toliau būti, kaip popiežius Pranciškus vadina, „vartotojų kultūra”?
Bendra kova už kiekvieno žmogaus gyvybės šventumą yra priešnuodis mirties kultūrai, teigia Josephas F. Naumannas.
„Arkivyskupo Salvatore’s Cordileone’s (Salvatorės Kordileonės) drąsios pastangos, raginančios mus visus, o ypač katalikus vadovus, apsaugoti ir motinas, ir vaikus nuo abortų tragedijos, turi tapti meilės civilizacijos kūrimo pagrindu”, – teigia jis.
Arkivyskupas primena atvejį, kai dėl palaikymo abortams buvo uždrausta JAV Atstovų Rūmų pirmininkei suteikti šv. Komuniją: „Yra priežasčių, dėl kurių aš ir daugelis kitų vyskupų pritariame arkivyskupo S. Cordileone’s sprendimui uždrausti JAV atstovų rūmų pirmininkei Nancy Pelosi (Nensi Pelozi) priimti šv. Komuniją, jei ji neatgailaus dėl savo pozicijos, kad abortas yra teisėtas moters pasirinkimas”.
Pirma, Bažnyčios mokymas, kad abortas yra didelis blogis, buvo aiškus nuo seniausių laikų. Didachė, katekizmas, parašytas pirmajame amžiuje tų, kurie pažinojo Kristų ar jo apaštalus, yra nedviprasmiškas: „Nežudyk vaiko darydamas abortą ir nežudyk gimusio”, aiškina arkivyskupas.
vaiko įsčiose apsauga yra pirmiausia žmogaus teisių, o ne religinis klausimas.
Antra, pasako jo, vaiko įsčiose apsauga yra pirmiausia žmogaus teisių, o ne religinis klausimas. Tikėjimas dar kartą patvirtina tai, ką visi žino: niekas neturi teisės atimti kito gyvybės. Būtent mokslas, o ne religija mus moko, kad abortas atima žmogaus gyvybę.
Galiausiai, arkivyskupas pabrėžia, kad N. Pelosi aistringai ir nuolat pasisako už abortus kaip tikinti katalikė.
Pavyzdžiui, 2008 m. ji pareiškė: „Kaip giliai tikinti ir praktikuojanti katalikė, norėčiau pasakyti, kad šį klausimą studijavau ilgą laiką”.
2021 m. rugsėjį N. Pelosi parėmė federalinį teisės aktą, panaikinantį visas gyvybės apsaugos priemones, ir ypač svarbu pažymėti, kad ji gynė savo veiksmus kaip katalikė: „Klausimą vertinu kaip katalikė, per šešerius metus pagimdžiusi penkis vaikus”.
Arkivyskupas pasakoja, kad dar gegužės 4 d. N. Pelosi, kalbėdama apie abortus, sakė: „Pati mintis, kad moterims būtų nurodinėjamas jų šeimos dydis ir tinkamas laikas, ar dar ką nors, yra tokia pasibaisėtina, ir tai sakau kaip pamaldi katalikė”, – sakė N. Pelosi. Ji net teigia: „Man sako: Nancy Pelosi mano, kad apie kūdikių gimdymą ji žino daugiau nei popiežius. Taip, aš žinau”.
„Seimo pirmininkės N. Pelosi nuolatiniai tvirtinimai, kad ji yra pamaldi katalikė, nors iškraipo Bažnyčios mokymą, praktiškai privertė vyskupą imtis taisomųjų veiksmų”, – aiškina arkivyskupas.
Kas buvo daroma tuomet? Arkivyskupas S. Cordileone paragino katalikus daryti du dalykus: pirma, melstis ir pasninkauti už Pelosi per Benedikto XVI instituto kampaniją „Rožė ir rožinis už Nancy”. Antra, padvigubinti savo pastangas padedant moterims, patiriančioms krizinį nėštumą.
„Žinau, kad dirbant su projektu „Rachelė”, Bažnyčios gijimo tarnyste aborto atveju, daugelis moterų sako, kad jautėsi neturinčios kito pasirinkimo, kaip tik abortą. Buvo pradėta svarbi iniciatyva „Kelyje su mamomis, kurioms reikia pagalbos”, prašant kiekvienos katalikų parapijos įvertinti, kas yra prieinama mamoms, kad kiekviena parapija būtų pasirengusi sujungti su sunkumais susiduriančią mamą ar būsimą mamą su geriausiais įmanomais ištekliais, padedančiais jai nėštumo metu ir vėliau”, – pasakoja arkivyskupas savo komentare.
Jis paaiškina tokių pastangų tiklus: „Mūsų tikslas – kad katalikų parapijos būtų tai, ką popiežius Pranciškus apibūdino kaip „gailestingumo sala abejingumo jūroje”, padedančias moterims ne tik išgyventi, bet ir klestėti.”
Arkivyskupas pasidalina pavyzdžiu: „Prieš man gimstant ir likus septyneriems metams iki to, kai Aukščiausiasis Teismas panaikino mokyklų segregaciją, Sent Luiso kardinolas Josephas Ritteris (Džosefas Raiteris) katalikiškoms mokykloms liepė priimti visus mokinius nepriklausomai nuo rasės, primygtinai reikalaudamas „kiekvienos sielos lygybės Visagalio Dievo akivaizdoje”. Kai tėvai pagrasino paduoti į teismą, kardinolas perspėjo, kad jiems gresia ekskomunikacija. Tėvai nusileido. Mokyklos buvo integruotos”.
Abortai yra dar vienas esminis žmogaus teisių klausimas, kurio šaknys glūdi lygiame kiekvieno žmogaus orume. Atsakymas į krizinį nėštumą turėtų būti ne smurtas, bet meilė: meilė ir motinai, ir vaikui, sako JAV arkivyskupas.
